Aptiko katino kūno dalis

Šalia Klaipėdos socialinių paslaugų centro "Danė" šunį vedžiojusi moteris neteko žado ant tako išvydusi besimėtančias katino liekanas.

Klaipėdietė įsitikinusi, kad su gyvūnu taip susidoroti galėjo tik žmogus.

Mat tai ne pirmas atvejis, kai Kretingos gatvėje prasiveržia sveiku protu nesuvokiamas smurtas, nukreiptas prieš keturkojus.

"Šeštadienio pavakarę vaikštinėjau stadione su savo šuneliu. Augintino dėmesį staiga patraukė kažkoks neaiškus radinys. Priėjusi arčiau pamačiau, kad ant takelio numestas negyvas katinas. Tiesa, tik tai, kas iš jo liko. Vargšas gyvūnas veikiausiai buvo sukapotas ar supjaustytas, nes ant žemės gulėjo lygiai viena kūno dalis. Net negera pasidarė nuo tokio vaizdo. Buvo gana šviesu, tai nufotografavau, kad kiti nemanytų, jog fantazuoju", – baisėjosi pašnekovė.

Siautėja iškrypėlis?

Moteris pasakojo, jog Mažojo Kaimelio gyventojams tokie šiurpūs vaizdai – ne naujiena.

Akivaizdu, jog užsiimti panašiomis niekšybėmis gali tik psichiškai nesveikas žmogus.

"Manau, kad čia "smaginasi" vienas ir tas pats žmogysta, nes "braižas" – labai panašus. Kretingos gatvėje gyvenu jau ilgai. Pamenu, rasdavome sukapotų ežiukų, nuo stogo numestą katiną. Jo sutraiškytą kūnelį kaimynai aptiko ant šaligatvio. Kas bus vėliau? Jei neidentifikuosime iškrypėlio, sulauksime dar liūdnesnių pasekmių – negyvo šuns ar vaiko. Turime reaguoti ir nubausti tuos šlykštynes", – ragino gyvūnų mylėtoja.

Jai antrino dar viena šio kvartalo gyventoja. Esą keletą metų iš eilės besikartojantys makabriški poelgiai turi liautis.

"Tokie dalykai vyksta jau seniai. Įsivaizduokite, jei viduryje dienos reikia apeidinėti gyvūnų dvėsenėles, juos tai mato ir mūsų vaikai. Maža to, niekas tų gaišenėlių neskuba surinkti, guli paskui savaitę ar net mėnesį. Visiems vienodai rodo. Vilniuje savaitgalį vyko eitynės už gyvūnų teises, o pas mus – žudynės. Labai gražu", – ironizavo moteris.

Pašnekovė neabejojo, kad gyvūnas nukentėjo nuo iškrypėlio rankos. Esą priešingu atveju katino liekanos nesimėtytų stadione.

"Tai – nesveiko žmogaus poelgis, matyt, jaučia malonumą žudydamas. O įkalčius specialiai palieka gerai matomoje vietoje, kad kitus išgąsdintų. Man dabar labai nemalonu vaikščioti tame stadione", – įsijautusi kalbėjo pašnekovė.

Katės dingsta it į vandenį

Už gyvūnų teises kovojančių organizacijų darbuotojai kone kasdien susiduria su smurtu prieš keturkojus.

Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos "Nuaras" vadovė Jurgita Gustaitienė teigė, jog gyventojai šiuo klausimu turėtų kreiptis į pareigūnus arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius, kurie tiria žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

"Kadangi tai dvelkia žiauriu ir nepateisinamu elgesiu, reikia įtraukti atsakingas tarnybas. Ypač jei tokie incidentai kartojasi. Surinkę reikiamą informaciją ekspertizei pareigūnai veikiausiai ją perduotų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai", – teigė vadovė.

Esą pirmą kartą aptiktą negyvą keturkojį dar galima laikyti nelaimingu atsitikimu, tačiau pasikartojančius atvejus tirti būtina.

Gal asmuo specialiai gaudo tuos gyvūnus?

"Pasitaiko visokių incidentų: gal automobilis pervažiavo, gal katiną šuo sudraskė. Bet jei tai kartojasi, galima svarstyti apie piktybinį žmogaus elgesį. Gal asmuo specialiai gaudo tuos gyvūnus? Kilus tokių įtarimų, visada kreipiamės į policiją", – nuostabos neslėpė J.Gustaitienė.

Dar vienas gyvūnų globėjų galvos skausmas – kone kasdien nuo savo šeimininkų pasprunkančios katės.

"Klaipėdiečiai nuolat ieško prapuolusių kačių, kurios dingsta tarsi į vandenį. Labai keista, nes yra šeriamos, kastruotos. Išeina, ir niekas jų daugiau neberanda. Todėl nuolat keliame klausimą, kur jos išgaruoja?" – garsiai svarstė J.Gustaitienė.

Paukščių genocidas

Prieš bejėgius šunis, kates, paukščius smurtauja ir pavieniai gyventojai, ir įmonių darbuotojai ar net vadovai.

Neseniai Kaune galybė kritusių paukščių ne juokais išgąsdino miestiečius. Neatmetama galimybė, kad sparnuočius nunuodijo patys žmonės.

"Nuaro" darbuotojai vos spėjo rinkti balandžių ir varninių paukščių gaišenėles.

Įsivaizduokite, visas šlaitas mieste nuklotas vien tik negyvais paukščiais.

"Tiksliai nežinome, kas nutiko. Manoma, kad buvo nunuodyti. Antradienį toje pačioje vietoje surinkome per 40, trečiadienį – per 20 gaišenų. Įsivaizduokite, visas šlaitas mieste nuklotas vien tik negyvais paukščiais. Kaip koks genocidas. Reginys tikrai nekoks", – kalbėjo pašnekovė.

Utilizuos vokiečių aviganius?

Šokiruoja ir Vakarų Lietuvos verslininkų požiūris į gyvūnus.

J.Gustaitienė užsiminė apie planus Kretingos rajone utilizuoti dešimt vokiečių aviganių.

Pastarieji iki šiol saugojo lapių fermą, kuri artimiausiu metu turėtų būti likviduota.

"Situacija – katastrofiška. Praėjusią savaitę apie tai sužinojome iš neabejingų žmonių.Gyvūnai atrodo baisiai, sulysę, tačiau tai – privati valda. Mes savo ruožtu negalime ateiti į svetimą teritoriją ir paimti tų šunų. Turi įsikišti tam tikros tarnybos. Šį klausimą toliau sprendžia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba", – prasitarė pašnekovė.

Vis dėlto moteris patikino, kad kelias gyvūnų naikinimui bus užkirstas.

Tokia situacija – toli gražu ne vienintelė.

"Tikrai neleisime utilizuoti sveikų vokiečių aviganių, kurie lapyno savininkams staiga tapo nebereikalingi. Lygiai tuo pačiu klausimu į mus kreipėsi viena Gargžduose veiklą baigianti įmonė. Pastaroji neturi kur dėti stambių šunų. Įspėjome, kad mūsų teikiama paslauga mokama, tai sakė dar gerai pagalvos, kaip elgtis. Ir tokie atvejai tikrai ne vienetiniai. Apskritai įmonių, kurios laiko šunis apsaugai, požiūris į gyvūną yra labai prastas. Ne iš vieno vadovo esu girdėjusi: "Nenorite, neimkite. Išmesime." Tuomet klausiu, ar jie taip elgiasi ir su savo darbuotojais? Lietuvoje gyvūnų apsaugos situacija nėra lengva, turime daug problemų, kurių žmonės iš šalies nemato", – skėsčiojo rankomis J.Gustaitienė.