Liudytojas nežinojo, ką kalbėti

Byla kažkodėl nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl žurnalistai neturi teisės klausytis, kas vyksta teismo salėje.

Apie tai, kas buvo pakviesti liudyti, kalbėjo tik teisiamojo mama Zoja Šešel. Pasak jos, nė vienas tų žmonių nepažįsta jos sūnaus ir apie jį nieko nežino.

Teismo koridoriuje sėdėjęs vyras patvirtino liudysiąs, tačiau teigė ne tik nepažįstantis teisiamojo, bet ir nežinantis, ką galės papasakoti teisėjui. Esą apklausų metu pareigūnai jį klausinėjo apie gyvenimą.

Be šio vyro, posėdžio pradžios lūkuriavo keli policijos pareigūnai.

Kaltinamojo mama taip pat neturi teisės stebėti posėdžių, todėl su sūnumi pasimatė trumpą akimirką, kol konvojaus pareigūnai jį įvedė į salę.

Pakoregavo kaltinimus?

Vyras kaltinamas vykdęs Rusijos Federacijos tarnybų užduotis ir už atlygį rinkęs bei perdavęs informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis.

"Kaltinamasis pusantrų metų už atlygį rinko informaciją, kuri domina žvalgybą – apie valstybinį jūrų uostą. Informacija renkama klausant, fotografuojant, filmuojant, renkant dokumentus. Slaptos informacijos nebuvo, bet tai neturi jokios reikšmės. Esmė, kad tai buvo daroma svetimos valstybės užsakymu", – prieš sausio viduryje vykusį posėdį kalbėjo kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Redas Savickas.

Z.Šešel tvirtino, kad iš kaltinamosios išvados dingo teiginys, jog jos sūnus rinkęs informaciją už atlygį, nes jokių pinigų gavimo fakto pareigūnai įrodyti negali.

Svetimas tarp savų

Moteris pasakojo, jog sūnui inkriminuojama tai, kad jis, kaip ir daugybė kitų žmonių, fotografavo į Klaipėdos uostą atplaukiančius karinius NATO laivus, suskystintųjų gamtinių dujų laivą-saugyklą "Independence" ir šiuos duomenis perdavęs Rusijos specialiosioms tarnyboms.

"Kai nustojo plaukti į jūrą, mano sūnus pradėjo medinių durų gamybos verslą. Jam pradėti pinigus sudėjome jis pats, aš ir Romano brolis, gyvenantis užsienyje. Įmonė veikė netoli Maskvos. Kadangi sūnus yra Lietuvos pilietis, Rusijoje būdavo tiek, kiek leisdavo viza. Paskui grįždavo į Klaipėdą, gaudavo naują vizą ir vėl išvažiuodavo. 2016 m. balandį Rusijoje jį apvogė, pagrobė pinigų ir pasą. Jam teko važiuoti į Maskvoje esančią Lietuvos pasiuntinybę gauti kito paso. Iš dokumentų sprendžiu, kad iškart po to Lietuvos specialiosios tarnybos jį pradėjo sekti", – kalbėjo teisiamojo mama.

Moteris atviravo, kad Rusijoje Romanas buvo vadinamas lietuviu, o Lietuvoje – rusu. Verslui kliūčių darė ir vietos konkurentai. Tai galėjo tapti ir pretekstu įtarimams Lietuvoje.

Pagaliau gavo vaistų

Z.Šešel prasitarė, kad bylos medžiagoje esančios tam tikrų pinigų sumų nuotraukos. Esą pareigūnai nori įrodyti, kad šių pinigų jis tikėjosi už perduotus duomenis, tačiau iš tiesų jis jokių pinigų iš nieko negavęs.

Kam jam kažkokie menki pinigai? Ar sausainiams pirkti?

"Jis gi nebuvo bedarbis, uždirbdavo iš durų gamybos, kam jam kažkokie menki pinigai? Ar sausainiams pirkti? Jis nebuvo vargeta", – piktinosi moteris.

Susirinkusiems žurnalistams Z.Šešel aiškino, kad po pirmojo teismo posėdžio, kai ji viešai prabilo, jog pasiligojęs sūnus tardymo izoliatoriuje negauna vaistų, padėtis pasikeitė.

Pasak jos, viešumo išsigandę įkalinimo įstaigos darbuotojai pradėjo gydyti ne tik jos sūnų, bet ir kitus ten esančius asmenis.

Moteris viliasi, kad viešumas padės apginti jos sūnų ir nuo sunkių kaltinimų.