„85 metų senelis fotografavo Zoknių oro uosto lėktuvus, dar yra vienas karininkas Zoknių bazės uždarytas, jis sėdi vienas kameroje“, – Eltai yra sakęs M. Danielius. Vyras yra suimtas ir laikomas Vilniaus kalėjime, čia sulaukė nuosprendžio už šnipinėjimą, nuosprendis buvo paskelbtas penktadienį.

„Senelis vos bepaeinantis, žmogus nemato taksofono mygtukų, tai kartais, kai reikia surinkti, kai kurios (prižiūrėtojų – ELTA) pamainos pašmaikštauja. Sako: einam, tu padėsi žmogui surinkti“, – apie kalėjime uždaryto kito įtariamojo gyvenimą Eltai pasakojo M. Danielius.

Apie kalinamus kitus įtariamuosius M. Danielius užsiminė ir penktadienį Vilniaus apygardos teismo salėje prieš skelbiant jam nuosprendį.

„Vilniaus kalėjime šiuo metu be manęs dar yra du asmenys be manęs (suimti – ELTA) už šnipinėjimą, vienas 85 metų senjoras, kuris neva užsienio žvalgybos užsakymu fotografavo naikintuvus Zoknių oro uoste“, – laukdamas teismo nuosprendžio teismo salėje susirinkusiems žurnalistams sakė M. Danielius.

Generalinė prokuratūra M. Danieliaus paviešintos informacijos Eltai nei paneigė, nei patvirtino.

„Susipažinus su Jūsų užklausa ir įvertinus, kad bet koks atsakymas, net jei jis tik paneigtų arba patvirtintų Jūsų užklausoje nurodytus teiginius, galėtų būti išnaudojamas priešingais mūsų valstybei interesais ir / arba galėtų pakenkti tokio pobūdžio tyrimo eigai Lietuvoje ir / arba užsienio valstybėse, prokuratūra Jūsų užklausoje pateiktų teiginių nekomentuos“, – atsakyme Eltai nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Generalinė prokuratūra skelbė, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo ir įtariamo Lietuvos piliečių bendradarbiavimo su Baltarusijos institucijomis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Antrojo operatyvinių tarnybų departamento kontržvalgybos metu surinktą medžiagą.

„2023 m. antrojoje pusėje Lietuvoje buvo sulaikyti keli asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai rinkus ir perdavus neįslaptintą informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, karinės technikos judėjimą ir jos dislokacijos vietas, civilinius strateginės reikšmės objektus ir pan.“, – tada teigė prokuratūra.

Senelis vos bepaeinantis, žmogus nemato taksofono mygtukų.

Pasak teisėsaugos, ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamieji rinko užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, ją perdavė užsakovui ir gavo už tai atlygį vykdydami atitinkamų Baltarusijos struktūrų užduotis.

Kovą Seime surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje 2024 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymui, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Elegijus Paulavičius teigė, kad teisėsaugos sulaikyti asmenys yra tarpusavyje susiję.

„Piliečiai rinko informaciją, perdavė Baltarusijos, tikėtina, žvalgybos tarnybos, tikėtina, buvo užverbuoti Baltarusijoje“, – sakė E. Paulavičius.

Jis vėliau pridūrė, jog tikėtina, kad minimi Lietuvos piliečiai buvo užverbuoti, kai jie vyko į Baltarusiją.

Įtariamieji yra Lietuvos piliečiai, neturėję leidimų dirbti su įslaptinta informacija ir galimybės tokią informaciją gauti.

Aukščiau minėtas Lietuvos pilietis M.Danielius penktadienį buvo nuteistas kalėti 9 metus už šnipinėjimą Baltarusijai, teismas paskelbė, kad kaltinamasis surinko ir perdavė Baltarusijos valstybinio kanalo žurnalistei Ksenijai Lebedevai informaciją apie Lietuvoje esančių baltarusių opozicijos organizacijų vadovus ir jų narius, jų veiklą, nuotraukas, filmuotą medžiagą, nuo režimo pabėgusių piliečių asmens duomenis, fotonuotraukas, ikiteisminio tyrimo duomenis bei tam tikrus duomenis apie Lietuvos piliečius.

Domėjosi G. Landsbergio ir V. Jurkonio ryšiais

M. Danielius žurnalistams pasakojo, kad jis ir K. Lebedeva domėjosi baltarusių gyvenimu Lietuvoje, politikų ir politologų įtaka baltarusių organizacijoms.

„Visi man pateikti kaltinimai vienaip ar kitaip siejasi su Ksenijos Lebedevos žurnalistiniu produktu, jos žurnalistiniais tyrimais ir Lietuvai jautriais klausimais: kaip vyksta ir kas organizuoja nelegalią migraciją per Lietuvos-Baltarusijos sieną, kaip Lietuvoje atsirado baltarusių opozicinės organizacijos, ką veikia Rusijos ir Baltarusijos opozicionieriai Lietuvoje, taip pat labai daug faktų apie Vyčio Jurkonio, tai yra Gabrieliaus Landsbergio suolo draugo veiklą“, – teisme žurnalistams pasakojo M. Danielius.

Jis mano, kad leidimą atvykt į Lietuvą baltarusiai gali gauti iš VšĮ „Freedom House“, kuriai vadovauja Vytis Jurkonis, minėtai įstaigai pasirašius pažymą, neva žmogus yra persekiojamas.

„Tie klausimai, man esant Natalijos Kolegovos ir Olgos Karač ir panašių organizacijų aplinkoje buvo akivaizdūs, kai žmogus visiškai nieko bendra neturintis su politiniu pabėgėliu, už 5 tūkstančius eurų buvo pervedamas per sieną nelegaliai. Aš kreipiausi į Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų paaiškinti Gabrieliaus Landsbergio ir jo suolo draugo Vyčio Jurkonio verslo santykiai, kas yra politinis pabėgėlis, kas ne, kodėl užtenka Vyčio Jurkonio pažymos. Vos tik pradėjus kalbėti apie šias temas, į mano duris pasibeldė Valstybės saugumo departamentas ir Kriminalinės policijos biuras“, – teigė M. Danielius.

L. Lebedevą M. Danielius vadino „Baltarusijos žurnalistikos deive“, tyrimas dėl šios moters veiksmų yra išskirtas iš M. Danieliaus bylos, baltarusių žurnalistė už akių pripažinta įtariamąja, per Interpolą ir Europolą paskelbta  jos paieška.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad teisininko išsilavinimą turintis kaltinamasis surinko ir perdavė Baltarusijos valstybinio kanalo žurnalistei K. Lebedevai informaciją apie Lietuvoje esančių baltarusių opozicijos organizacijų vadovus ir jų narius, jų veiklą, nuotraukas, filmuotą medžiagą, nuo režimo pabėgusių piliečių asmens duomenis, fotonuotraukas, ikiteisminio tyrimo duomenis bei tam tikrus duomenis apie Lietuvos piliečius.

Ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo buvo pradėtas 2022 metų rugsėjo pabaigoje, gavus pagrįstų duomenų, kad M. Danielius, įtariama, nuo 2022 metų pradžios rinko Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją ir tą informaciją perdavė. Įtariamasis buvo sulaikytas vos pradėjus tyrimą.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas vykdydamas kitos valstybės, jos organizacijos ar jų atstovo užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų.