Tokį sprendimą Teismas priėmė nustatęs, kad nepateisinamai ilgai trukęs teismo procesas vyko dėl to, kad nukentėjusieji neretai negalėjo dalyvauti posėdžiuose, kaltinimų keitimo, teisėjo ir prokuroro nušalinimo, ilgų pertraukų tarp posėdžių.

Be to, mažindamas bausmę vieneriais metais Teismas atsižvelgė ir į papildomai įvertintą E. Montvydo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), jo šeimyninę padėtį.

Taip pat Teismas panaikino nuosprendžio dalį, kurioje buvo patenkintas nužudytosios sutuoktinio ieškinys dėl sugadinto ir sunaikinto turto, paminklo pastatymo, kapavietės įrengimo išlaidų, bei pripažino vyrui teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas buvo priimtas iškilus neaiškumams, ar vyras negavo turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės.

Nukentėjusiais pripažinti nužudytos moters tėvai abstrakčiai prašė Teismo pripažinti, kad jų dukrą E. Montvydas itin žiauriai nužudė kartu su išteisintuoju šioje byloje V. Valiumi bendrininkų grupėje. Tačiau Teismas atkreipė dėmesį, kad V. Valiaus atžvilgiu 2010 m. pabaigoje yra priimtas įsiteisėjęs ir galiojantis prokuroro J. Petuchovo nutarimas (kuris buvo apskųstas ir paliktas galioti) nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl moters nužudymo jam nepadarius nusikaltimo, todėl Teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuteisti V. Valiaus už naują veiką, dėl kurios jam nebuvo pareikštas kaltinimas, arba išskirti bylą ir perduoti ją prokurorui kaltinimui papildyti.

Tuo tarpu E. Montvydo veiksmai (pavieniai smūgiai kelių valandų laikotarpyje) mirtinai sužalojant moterį negali, anot Teismo, būti vertinami kaip itin žiaurus nužudymas, kadangi smurtavimas nebuvo ištisinis. Taip pat teismas pabrėžė, kad vyras neturėjo tikslo nužudyti moterį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pasekmes, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti.

Teismas konstatavo, kad V. Valius buvo pagrįstai išteisintas dėl vagystės, dokumento pagrobimo ir panaudojimo, nusikaltimo slėpimo ir nepranešimo apie nusikaltimą.

Primename, kad incidentas kilo 2008 m., kai po konflikto su E. Montvydu moteris buvo mirtinai sumušta, iš jos namų pagrobti daiktai (pinigai, rankinė, fotoaparatas, mokėjimo kortelė, dokumentai, kt.). E. Montvydas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nužudymą, dokumento suklastojimą bendrininkaujant, dokumento pagrobimą ir panaudojimą, turto sunaikinimą ir sugadinimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme Virgilijus Valius buvo išteisintas dėl vagystės, nusikaltimo ar jį padariusio asmens slėpimo ir nepranešimo apie nusikaltimą.

Nukentėjusieji moters tėvai apeliaciniuose skunduose prašo kaltu dėl jų dukros nužudymo pripažinti ne tik E. Montvydą, bet ir V. Valių, kaip veikusius bendrininkų grupėje, veiką kvalifikuoti kaip nužudymą itin žiauriai arba baudžiamąją bylą V. Valiaus atžvilgiu išskirti ir grąžinti prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Iš dalies palaikydama nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir prašydama atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą valstybinį kaltinimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka palaikiusi prokurorė prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. Valiaus išteisinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei bylą V. Valiaus atžvilgiu grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kitą skundžiamo nuosprendžio dalį prašė palikti nepakeistą.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.