Kūnas – be kojų

Praėjusių metų spalio 14-ąją apie pietus Klaipėdoje Sausio 15-osios gatvėje daugiabučio namo kieme buvo rastas šiukšlių maišas su nužudyto žmogaus kūnu.

Maiše tyrėjai pasigedo nužudytojo kojų, jos buvo, teisininkų kalba, atidalintos ir nežinia kur dingo.

Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad nužudytasis išvakarėse bendravo su kaimynystėje gyvenančiu pensininku, atsirado liudijimų, kad vyrai ketino kartu išgerti.

Įtarimai krito ant 86 metų Anatolijaus Trusovo. Vyras gyveno kaimynystėje ir pažinojo auką, dažnai bendraudavo.

N. Karaciubos dukra Olga Labanauskienė prisipažino, kad tėvo netekties skausmas atėmė ne tik jos ramybę, dėl senelio netekties itin sielojasi ir jos sūnus, lemtingą rytą puolęs ieškoti senelio, kai šis taip ir nepakėlė telefono ragelio.

„Aš dirbu užsienyje, o Lietuvoje gyvenantis sūnus dažnokai užsukdavo pas mano tėtį. Taip nutikdavo, kad jis neatsiliepdavo telefonu, tačiau visada perskambindavo. Tą kartą mes taip pat laukėme jo skambučio. Galvojome, gal šiukšles išnešė, gal į parduotuvę nuėjo“, – prisiminė moteris.

Pasiūlė skambinti į lavoninę

Šeima ėmė jausti neaiškų nerimą jau tos pačios spalio 14-osios rytą.

„Aš iš matymo šio žmogaus nepažinojau, bet iš tėvo pasakojimų apie jį žinojau. Tai nėra eilinis praeivis. Kai tai įvyko, mes nebuvome įsitikinę šimtu procentų, kad tai jis. Pirmiausiai tokia žinia pribloškia, šokiruoja. Antras dalykas, juk toks tėčio ir šio kaimyno amžius. Net nepagalvotum“, – išgyvenimais dalijosi moteris.

Senolio anūkas ėmė ieškoti, lyg nujausdamas negera.

„Aš buvau užsienyje tuo metu. Esu medikė ir ten dirbu. Pirmiausiai perskambinau ligonines, kai tėtis neatsiliepė. Vienoje jų išgirdau pasakymą, kad skambinčiau į lavoninę. Tai mane persmelkė. Senelio jau ieškojo mano sūnus. Jis nuvyko į vietą ir dalyvavo policijos organizuotame atpažinime. Sūnus iš karto ištarė žodžius: „Mamyte, tai jis.“ Jis turėjo galvoje kaimyną, kurį vėliau sulaikė policija. O aš dar nenorėjau tuo tikėti“, – prisipažino O. Labanauskienė.

Radinys: prie šio Sausio 15-osios gatvėje esančio daugiabučio pernai spalio 14-osios rytą kiemsargė aptiko šiukšlių maišą su nužudytojo kūnu, tačiau tyrėjai jame nerado žmogaus kojų. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Žinia apie įtariamąjį pribloškė

Artimieji susipažino su bylai surinktais duomenimis, tačiau yra įpareigoti neviešinti tyrimo detalių.

„Tikrai daug duomenų surinkta“, – tepasakė moteris.

Tačiau artimieji ėmė rimtai abejoti tyrimo baigtimi, kai išgirdo žinią, kad nusikaltimu įtariamas 86 metų A. Trusovas buvo išleistas į laisvę, tiksliau jam teismas pakeitė kardomąją priemonę.

Senoliui paskirtas užstatas, jis teismo laukia namuose, dėvėdamas apykoję.

„Jei surinkta tiek įrodymų, kaip galėjo išleisti į laisvę?“ – retoriškai klausė moteris.

A. Trusovo vaikai gyvena Rusijos Federacijoje, pats vyras yra baltarusis. Lietuvoje gyvena tik jo mirusios žmonos artimieji. Vyras savo bute Klaipėdoje gyvena nuo 1964 m.

Dienraščio duomenimis, A. Trusovo artimieji surinko paskirtą užstato sumą, tačiau kokia ji, neatskleidžiama.

„Motyvuota, kad jis yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Bet jei žmogus įtariamas žiauriu nusikaltimu, ar tikrai jį galima išleisti į laisvę? Gal mūsų valstybėje atsiras amžiaus cenzas, nuo kada nebus sodinami žmonės į kalėjimą? Man trūksta žodžių. Ką mums daryti ir ką mums galvoti?“ – piktinosi moteris.

Teismo lauks namuose

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurijus Petuchovas paaiškino, kad įtariamojo advokato teiktą skundą nagrinėjo trys teisėjai.

„Tačiau tai nereiškia, kad jo laukia laisvė. Jis teismo lauks namuose, dėvėdamas apykoję. Reikia paaiškinti visuomenei, kad kardomosios priemonės pakeitimas nereiškia įtarimų panaikinimo“, – akcentavo prokuroras.

Nužudytojo dukra O. Labanauskienė prisipažino, kad jai kelia nerimą tai, jog įtariamajam atsivėrė areštinės durys.

Labai daug nežinomųjų ir velniškai keista situacija.

„Ar aš galiu tikėtis, kad jis atvyks į teismą? Buvo padarytas itin žiaurus nusikaltimas, mes netekome mylimo tėčio ir senelio, kuris puikiai jautėsi, buvo stiprus. Jis dar būtų gyvenęs dešimt metų. Tačiau dabar tėtis yra du metrus po žeme. O kažkas šiltai ir patogiai laukia teismo“, – širdį liejo moteris.

Telefoną rado velionio bute

Šeimą iki šiol kankina daugybė klausimų. Vienas jų – kur kūno dalys?

„Mano sūnus, kuriam teko važiuoti į morgą kūno atpažinimui, su ašaromis akyse pripažino, kad jis to vaizdo niekada gyvenime nepamirš. Vyrą, kuriam jau 30 metų, pakirto šis vaizdas“, – kalbėjo moteris.

Anūkas senelį mylėjo ir prižiūrėjo, atveždavo tai, ko senoliui pritrūkdavo.

„Mūsų su tėčiu santykiai buvo labai šilti. Mes telefonu kalbėdavome kiekvieną dieną. Jis turėjo labai gerus santykius su kaimynais, kurie buvo labai nustebę, kad tėtis neužėjo pas juos, nors buvo sutarta. Išvakarėse aš su juo dar kalbėjau telefonu. Buvo viskas gerai. O spalio 14-ąją jis neatsiliepė. Sūnus paskambino man ir taip pat nusistebėjo, kodėl negali seneliui prisiskambinti“, – prisiminė moteris.

O kai kaimynė pranešė, kad Olgos tėtis neatėjo į svečius, moterį surakino baisi nuojauta.

„Sūnus nulėkė į senelio butą. Viduje viskas buvo tvarkinga, buvo matyti padėtas chalatas. O telefonas taip pat buvo viduje. Sūnus tą pačią sekundę paskambino Anatolijui, jis neatsiliepė. Mes dar tuo momentu jokių minčių neturėjome, kad tai galėjo būti jis“, – prisipažino O. Labanauskienė.

Anūkas dar iš ryto nuskubėjo pas kitus senelio bičiulius, tačiau ir ten senolio niekas nebuvo matęs.

Per pietus anūką pasiekė žinia, kad senelio kūnas rastas prie daugiabučio.

Anūkas senelio ieškojo jo bute, o kūną kiemsargė rado prie namo, kuriame gyvena A. Trusovas.

Abiejų vyrų namai yra netoliese.

„Sūnus registruotas mano tėčio bute, tad policija ir surado jo kontaktus. Sūnus jau buvo pakeliui į vieną ligoninių, kai sustojo pakelėje – atsiliepė į policijos skambutį. Jį tą akimirką ėmė krėsti drebulys. Man sūnus net nedrįso pasakyti, kad tėtis yra be kojų. Jis slėpė iki pat tos akimirkos, kol aš pasiekiau Lietuvą. Nuo tada gyvenu nuolatiniame siaubo kine. Atsigulu su šia mintimi ir pabundu su ja“, – vos tvardydama ašaras prisipažino moteris.

Motyvas: nužudymu įtartas A. Trusovas po sulaikymo neigė kaltę, nusikaltimo priežasčių prokuratūra kol kas nežino. / D. Janauskaitės nuotr.

Ruošėsi švęsti jubiliejų

O. Labanauskienė tikino, kad nusikaltimo motyvo ji negali suvokti iki šiol.

„Aš nežinau, kas tas „trigeris“ (stimulas iš išorinio pasaulio, kuris automatiškai sukelia reakciją, nulemtą žmogaus sąlyginiais refleksais – A. A.). Kas galėjo išprovokuoti tokį dalyką, mes nesuprantame. Aš visaip sukau galvą. Gal dėl tautybės? (Velionis buvo ukrainietis – A. A.). Gal kuris nors kurį pastūmė? Aš bandau savęs klausti – už ką? Kodėl taip žiauriai, kodėl su tokiu brutaliu kūno išniekinimu? Į tai gali atsakyti tik tas, kas tai padarė“, – pripažino O. Labanauskienė.

Moteris pasakojo, kad jos tėtis buvo sveikas žmogus, galėjo nugyventi mažiausiai dar dešimt metų.

„Jis planavo savo gyvenimą ir ateitį. Kalbėjome, kaip švęsime jo 90-metį. Tėtis buvo labai šiltas žmogus. Paminklo jis vertas vien už tai, kad trejus su puse metų prižiūrėjo prie lovos prikaustytą savo žmoną. Ir su tokiu sunkumu susitvarkė. Jis mamą prižiūrėdavo visą parą ir net nesiskundė“, – pasakojo dukra.

Vyrus siejo jūra

N. Karaciuba dirbo inžinieriumi, plaukiojo į jūrą. Buvusi profesija siejo vyrą su kaimynystėje gyvenančiu A. Trusovu.

N. Karaciuba, paskatintas dėdės, jaunystėje įstojo į jūrininkų mokyklą Kaliningrade, o vėliau jis pabaigė studijas Klaipėdoje.

Uostamiestyje vyras sutiko savo žmoną, su kuria nugyveno gyvenimą.

„Jis buvo vyr. inžinierius, dirbo vyr. mechaniku laivininkystės įmonėje. Turėjo 50-ies metų darbo stažą. Buvo toks optimistas, kokių reta. Jis niekada niekuo nesiskųsdavo. O jei pasiūlydavome kokią pagalbą, atšaudavo, kad jis savimi puikiai moka pasirūpinti. Taip ir buvo“, – prisiminė moteris.

N. Karaciuba su A. Trusovu susitiko spalio 13-ąją, po balsavimo Seimo rinkimuose. Esą vyrai galėjo susėsti pokalbio aptariant politinius įvykius.

Jei ir įvyko koks nors konfliktas, jau aišku, kad tai nebuvo ginčas dėl alkoholio paskutinės taurės.

Abiejų vyrų namuose buvo brangių gėrimų ir dėl to ginčas negalėjo kilti.

A. Karaciubos artimieji įsitikinę, kad senolis daugiau dėl bendravimo susitikdavo su kaimynais, alkoholis jam nerūpėjo.

„Tikrai ne tai jam rūpėjo. Sveikai jis gyveno. O jei vyrai taurelę išgerdavo, tai tikrai labai retai. Tėtis buvo sentikis. Jie su mama jau buvo aptarę, kaip vyks laidotuvės. Su juo apie mirtį mes niekada nekalbėdavome, jis turėjo milijoną planų, turėjo didelį norą gyventi“, – neslėpė nužudytojo dukra.

Prokuroras: įrodymų pakanka

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J. Petuchovas teigė, kad įtariamasis A. Trusovas kaltės nepripažįsta. Tad ne ši aplinkybė buvo esminė švelninant kardomąją priemonę.

„Teisme dėl kardomosios priemonės net nebuvo nagrinėjamas kaltės pripažinimo klausimas. Čia jo teisė – gali pripažinti, gali ir nepripažinti. Motyvas man taip pat nėra aiškus. Tikėtina, kad ne dėl moterų buvęs ginčas. Žmonių politinės pažiūros gali būti ir priešingos nei vyraujančios jų tėviškėje. Gal ir buvo ginčas, aš nežinau. Alkoholis galėjo lemti. Bet jis skirtingai veikia žmones – vieni mielai bendrauja, o kiti ieško su kuo susimušti“, – retoriškai kalbėjo prokuroras.

Tačiau J. Petuchovas galėjo patvirtinti tik vieną dalyką.

„Mano manymu, byla keliaus į teismą. Tyrimui įrodymų pakanka. Ar jų pakaks teismui, teismas ir pasakys. Bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija“, – kalbėjo J. Petuchovas.

Nužudytojo artimųjų nerimavimą prokuroras tikino suprantantis.

„Tai, kad įtariamajam sušvelninta kardomoji priemonė, nereiškia, kad jis yra išteisintas ar tai turės poveikį galutiniam sprendimui. Dažniausiai tokio pobūdžio bylose tokius prašymus atmeta, švelninamos sankcijos kitokio pobūdžio nusikaltimų bylose. Bet būna atvejų, kai teismai tenkina tokius prašymus“, – paaiškino prokuroras.

Prokuroras tikino, kad tyrimo eigoje duoti parodymai ar prisipažinimai mažai ką reiškia.

„Svarbu tai, ką asmuo pasako teisme. Teismas vertina liudijimus, prisipažinimus“, – atskleidė J. Petuchovas.

Prokuroras patikino, kad byloje neminimas kūno išniekinimo straipsnis, tyrimas pradėtas tik dėl nužudymo.

„Mano supratimu, kojas atidalijo dėl to, kad norėta paslėpti kūną. Nebeturėjo žmogus fizinių jėgų. Todėl vos ne po langais, ant žolės paliko tą maišą. Už nužudymą gali grėsti iki 20 metų ar iki gyvos galvos. Rimtesnio termino jau nebūna“, – patikino J. Petuchovas.

Kol kas tyrimas nėra baigtas, vis dar laukiama ekspertų išvadų.

Mindaugas Repšas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Skambutis – iš izoliatoriaus

A. Trusovo advokatas Mindaugas Repšas patikino, kad jo ginamasis iki šiol griežtai neigia padaręs nusikaltimą.

„Aš ir pats iki šiol nežinau motyvų. Jis kategoriškai neigia kaltę. Kreipėmės į tyrimą kontroliuojantį prokurorą, kad būtų atlikta psichiatrinė ekspertizė. Gal jis ko nors neatsimena, gal kažką ne taip vertina? Tokiame amžiuje demencija nebūtų retas dalykas. Visi prašymai yra atmetami kaip žirniai į sieną“, – tikino advokatas.

M. Repšas pripažino, kad prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės teiks teismui, kai byla bus pradėta nagrinėti.

„Turi būti atsakyta į šį klausimą. Noriu tikėti, kad ta teisėjų kolegija, kuri nagrinės bylą, norės žinoti, ar jis padarė šį nusikaltimą. Tačiau kol kas surinkti duomenys rodo tik tai, kad tarp jų buvo kontaktas. Labai daug nežinomųjų ir velniškai keista situacija. Reikia atlikti tą veiksmą, kuris atsakys, ar su galva viskas gerai yra“, – pripažino advokatas.

M. Repšas patikino, kad dėl savo ginamojo yra sulaukęs kitų Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojų skambučių.

„Teismo prašyta švelnesnės sankcijos, nes izoliatoriuje garbaus amžiaus žmogus buvo tiesiog kankinamas. Jis buvo patalpintas į vieną kamerą su šešiais sulaikytaisiais. Žmogus senas, turi ligų, keldavosi naktį, už tai jį tiesiog ten ujo. Sulaukiau vieno sulaikytojo skambučio, kuris manęs klausė, ar aš iš viso ką nors darau dėl šio ginamojo, nes jį ten baigia iškankinti. Mano praktikoje tai buvo pirmas atvejis. Tokio kontingento žmonėms užteko empatijos“, – pripažino M. Repšas.

Advokatas įvardijo, koks buvo paskirtas užstatas.

„Teismas paskyrė 20 tūkstančių užstatą, jį surinko giminės“, – teigė advokatas.