Pažymėjo savo kelią

Susiruošę pasimėgauti Smiltynės malonumais miestiečiai ir svečiai gali sekti vandalo pėdsakais.

Jis savo maršrutą nuo Senosios perkėlos kitapus marių pažymėjo vadinamaisiais tagais, kuriuose galima įžiūrėti užrašą "siner".

Vandalas ėjo nuo perkėlos link jachtklubo ir lyg gyvūnas žymėjo savo kelią.

Užrašus paliko ant šiukšliadėžių, apšvietimo stulpų, betoninių atitvarų, paplūdimio stendų, suoliukų.

Rašė baltu ir juodu markeriu, purškė dažais, vadinasi, buvo pasiruošęs priemonių tai daryti.

Jeigu šiame užraše būtų dvi raidės "n", galima būtų spėti, kad jo autorius angliškai vadina save nusidėjėliu, tačiau dabar šio "tago" prasmė yra nesuprantama.

Tarsi ekshibicionizmas

Kol kas policininkai skundo dėl viešoje vietoje paliktų užrašų ir taip sugadinto visuomeninio turto nėra gavusi.

Kai vandalizmą užfiksuos Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai ir kreipsis į pareigūnus, bus pagrindas pradėti tyrimą ir ieškoti įtariamojo.

Ko gero, policininkams padės interneto informacija platybėse.

Mat tokie į savotišką ekshibicionizmą linkę dažniausiai jauni žmonės mėgsta pasipuikuoti prieš bendraminčius.

Galbūt suradę terliotoją pareigūnai supras, kad tai – šio asmens vardo ar pavardės trumpinys. Galbūt paaiškės, kad jis gyvena net ne Klaipėdoje, o buvo atvykęs iš kitur.

Galiausiai tai visiškai nesvarbu, nebrendyla taip norėjo įsiamžinti, darydamas žalą visiems mums. Mat uždažyti arba nuvalyti visas šias terliones kainuos, o tai yra visų mūsų pinigai.

Svetima patirtis – pamiršta

"Siner" autorius, ko gero, nepažįsta "ginov" ir "mer" pasirašinėjusių klaipėdiečių.

Dar visai neseniai ne tik kiekvienas miesto kampas buvo aprašinėtas šiais užrašais.

Jų atsirasdavo ir sunkiai pasiekiamose bei akylai stebimose vietose.

Šių "tagų" autoriai jau tapo vyrais ir galėtų papasakoti tokį pat nukrypimą turintiems jaunuoliams, kaip skaudžiai nukentėjo, kiek vargo ir pinigų jiems vėliau kainavo išpirkti savo kaltę.

Vienas jų pats nė nebegali pasakyti, kiek kartų buvo teistas ir kiek baudų jam buvo skirta.

Dalį savo terlionių jis bandė nuvalyti arba uždažyti pats, tačiau ne visi nukentėjusiaisiais pripažinti pastatų savininkai norėjo tokio jo darbo. Jie reikalavo atlyginti sienų perdažymo išlaidas.

Susidarė milžiniškos sumos, kurias jaunas terliotojas dar turės sumokėti.

Šiuos du pagarsėjusius miesto darkytojus demaskavo apsaugininkai ir Klaipėdos pareigūnai.

Vieno baro apsaugos darbuotojai nutvėrė vieną, o policijos patruliai naktį ant parduotuvės stogelio pastebėjo kitą.

Išjudino ir politikus

Dar anksčiau miesto visuomeninius pastatus milžiniškais grafičiais apipiešdavusių nežinomųjų grupės veikla buvo išjudinusi visą Klaipėdą.

Tada net miesto politikai suko galvas, kaip apsiginti nuo viešąsias erdves darkančių piešinių, dažniausiai po nakties atsirasdavusių neįtikimiausiose vietose.

Po pasitarimo mero kabinete į pagalbą buvo pasitelkti policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Nemenkų galimybių slapta sekti gaujų narius turintys policininkai netruko demaskuoti kaltininkus, nors toks darbas šio skyriaus pareigūnams ir nėra būdingas. Jie tai darė vienintelį kartą ir tik gavę atskirą pavedimą.

Įtariamieji neprisipažįsta

Vieną Jūros šventės savaitgalio naktį Šaulių gatvėje esančiame parkelyje šalia Klaipėdos koncertų salės praeiviai pamatė tris vaikinus.

Policiją iškvietęs žmogus teigė matęs, kaip šie vaikinai terlioja parke kabančius paveikslus.

Atskubėję pareigūnai sučiupo 20-ies ir 22-ejų jaunuolius.

Vienas jų buvo visiškai blaivus, antrasis – truputį ragavęs alkoholio.

Pareigūnai užfiksavo, kad vienas paveikslas sugadintas, ant jo rudais dažais buvo kažkas užterliota.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas abu parą areštinėje praleidę jaunuoliai neigia darę ką nors blogo ir tvirtina, kad paveikslą suniokojo ne jie.

Anksčiau šie jaunuoliai jokiais blogais darbais nebuvo pasižymėję.

Atidžiau įsižiūrėjus, panašu, kad ant paveikslo dažais nuterliota taip pat vadinamąjį tagą primenanti keverzonė.

Mano galva, aktyviai dirbantis vadybininkas, nuolat bendraujantis su gyventojais, pasiektų geresnių rezultatų.

Pareigūnai tikisi, kad tikrąją tiesą išaiškins, ir jiems pavyks įrodyti įtariamųjų kaltę arba nekaltumą. Tyrimas tęsiamas.

Rengia apklausas ir konkursus

Tvarką ir švarą mieste prižiūrintys savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai neseniai "inventorizavo" terliones.

Vien Klaipėdos centre (Bangų, Didžiojoje Vandens, Jono, Kepėjų, Kurpių, Tiltų, Teatro, Tomo, Turgaus gatvėse) jie rado apie pusšimtį grafičiais subjaurotų statinių.

Visų jų savininkams bei administratoriams valdininkai surašė reikalavimus susitvarkyti.

Tiesa, kai kurie namai laukia renovacijos, tad atnaujinant fasadus išnyks ir juos darkančios terlionės.

"Procesas trunka labai ilgai, nes pagal reikalavimus namų administratoriai turi vykdyti gyventojų apklausą, gauti 50 proc. ir dar vieno gyventojo pritariamąjį balsą, skelbti konkursą rangovui užsakyti. Visa tai atima nemažai laiko. O jeigu reikiamo balsų skaičiaus nepavyksta surinkti, "valdų" darbuotojai nieko ir nedaro. Mano akimis, jie kartais tokius klausimus sprendžia pernelyg sudėtingai. Suprantu, kad didžiausia problema – iš anksčiau likę grafičiai. Juk nebūtinai perdažyti visą sieną, galima pritaikyti dažų spalvą ir bent minimaliai uždažyti subjaurotą vietą. Mano galva, aktyviai dirbantis vadybininkas, nuolat bendraujantis su gyventojais, pasiektų geresnių rezultatų", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Jis prasitarė, kad panašiai imsis registruoti ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų terliones.

Kalbėdamas apie senesnės statybos namus, kurie neišsiskiria nei ypatinga spalva, nei mūro faktūra, S.Valiulis stebėjosi, kodėl namų valdų darbuotojai nesiima paprasčiau spręsti problemų.

Kiekvienas, net menko klausimo svarstymas ilgai trunka ir be galo brangiai kainuoja.

Malonės iš valdų nelaukė

Daugiabučių namų kvartaluose net ne grafitininkai, o išdykaujantys vaikai aprašinėja sienas bjauriais užrašais ar nešvankiais piešiniais.

Jeigu tokias keverzones šalinti imasi daugiabučių namų administratoriai, darbų kaina būna nerealiai didelė ir gula ant pačių gyventojų pečių.

Kam reikalingi tie konkursai?

"Kodėl tokių darbų negalima padaryti iš kaupiamųjų lėšų? Ir kam reikalingi tie konkursai? Juk ūkiškai mąstantis žmogus nupirktų kelis eurus kainuojantį purškiamų dažų flakonėlį ir juo užpurkštų visą tą bjaurastį. Gyventojai būtų dėkingi už racionalų poelgį ir gražesnę aplinką", – piktinosi "Vitės valdų" administruojamame name gyvenanti Violeta.

Moteris ne vienerius metus laukė, kada kas nors iš įmonės darbuotojų pastebės ant namo galo riebiomis raidėmis užrašytą šlykštynę.

Pagalvojusi, kad "valdiškas" darbas ilgai truks ir daug kainuos, moteris pati panaikino užrašą purškiamais dažais.

Reikalingi įrodymai

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai dar praėjusią savaitę buvo tikri, kad mieste naujų sienų tepliotojų nėra. Tačiau džiaugsmas pasirodė pernelyg ankstyvas.

Smiltynėje atsiradusius "tagus" valdininkai ketina nufotografuoti ir išsiaiškinti, kas yra subjaurotų objektų savininkai.

Jei tai – miesto turtas, informacija bus perduota Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojams. Tada šio skyriaus žmonės kreipsis į policiją prašydami nustatyti kaltininkus.

Jeigu pavyksta išsiaiškinti, kas subjaurojo pastatus arba viešumoje esančius objektus, kreipiamasi į teismą prašant iš kaltininko priteisti patirtą turtinę žalą.

Pastaruoju metu Klaipėdos miesto policijos komisariatas ir Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai panašių pareiškimų nesulaukė.

Pareigūnai kataloguoja grafičių bei "tagų" atvaizdus, renka duomenis apie jų autorius.

Tačiau įrodyti kaltę nepakanka nustačius, kuris asmuo pasirašinėja mieste ryškiai matomomis keverzonėmis.

Teismai reikalauja įrodyti, kad būtent tas žmogus nurodytoje vietoje juos padarė. Mat kaltę reikia paremti neginčytinais įrodymais.

Daugelis įtariamųjų tvirtina, kad kažkas kitas imitavo jų parašą.

Todėl bendruomenės ir Viešosios policijos skyriaus pareigūnai bendraudami su klaipėdiečiais ragina kaimynystėje gyvenančius žmones ne tik prižiūrėti vieni kitų, bet ir neleisti niokoti bendro, visiems namo ar kvartalo gyventojams priklausančio turto.