Rado tyrinėjimų metu
Evangelikų liuteronų bendruomenės Klaipėdoje bei senųjų miesto gyventojų palikuonys norėtų, kad su seniai mirusių žmonių kaulais būtų pasielgta pagarbiai.
Kasinėjimų metu senosios Šv. Jono bažnyčios vietoje, arčiau Dangės ir ten, kur ji buvo pastatyta vėliau, archeologai rado apie poros šimtų senosios Klaipėdos gyventojų palaikų.
Jau bene du dešimtmečius iškelti palaidojimo vietos griaučiai vis dar nepalaidoti.
Apie būsimą jų likimą jau ne kartą pasisakė tiek istorikai, tiek Šv. Jono bažnyčios bokšto projektavimu besirūpinantys miesto savivaldybės valdininkai. Atskirą nuomonę turi evangelikų liuteronų bendruomenės nariai ir hierarchai.
Pirminis planas buvo įrengti uždarą kriptą po šios bažnyčios bokštu, kurį netrukus ruošiamasi atstatyti.
Paprašė palaidoti
Tačiau toks planas tenkina ne visus. Vienas senųjų miesto gyventojų palikuonių Linus Skwirblies spalio 9 dieną laišku kreipėsi į Klaipėdos vadovus.
Jis prašė spręsti įsisenėjusią problemą – dėl Jono kalnelio, teisingiau, Kurmarkos bastiono poternoje jau daug metų laikomų klaipėdiečių palaikų.
L. Skwirblies laiške prašė inicijuoti esamos situacijos patikrinimą ir įvertinti, ar palaikai saugomi tinkamai higienos, saugumo ir pagarbos mirusiems požiūriais.
Kartu L. Skwirblies prašė inicijuoti šios problemos sprendimą palaidojant palaikus buvusiose miesto kapinėse, kurios yra paverstos Skulptūrų parku.
Kvies prie apvalaus stalo
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patikino, kad po Vėlinių savaitgalio planuojama prie apvalaus stalo sukviesti valdininkus, istorikus, klaipėdiškių bendruomenes, evangelikų liuteronų kunigus bei vyskupą.
„Bandysime ieškoti bendro sutarimo šių palaikų klausimu. Ne kartą girdėjome įvairių nuomonių, tarp jų buvo ir siūlymas palaikus palaidoti Lėbartų kapinėse. Manau, pirmojo susitikimo metu stengsimės išgryninti siūlymus ir pasiaiškinti argumentus. Vėliau apie sprendimus bus galima informuoti ir visus klaipėdiečius“, – patikino V. Juška.
Klausinėjamas, ar žmonių kaulai dabar saugūs poternoje, miesto paveldosaugininkų vadovas patikino pats ne kartą buvo šioje patalpoje ir yra įsitikinęs, kad jokie graužikai į patalpą, kur laikomi kaulai, negali patekti. Durys užsidaro itin sandariai, jas net sunku atverti.
Pasak paveldosaugininko, palaikai – viso labo skeletų dalys, iš esmės, tai yra archeologinė medžiaga.
Vienintelė bėda – drėgmė, ji gali paveikti medinius karstelius, kuriuose laikomi palaikai.
Naujausi komentarai