Pasirodo, tądien įvykio vietoje psichologas nepasirodė, mergaitės tėtis tokios pagalbos atsisakė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė patikino, kad po nelaimės Smiltynės paplūdimyje mergaite pasirūpino tėtis.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai dėl šios priežasties į įvykio vietą nevyko. Artimiausiu metu specialistai susisieks su šeimos nariais, vertins esamą situaciją ir siūlys šeimai pagalbą. Tikimės, kad šeima sutiks ją priimti. Daugiau vaikų šioje šeimoje nėra, – paaiškino tarnybos atstovė. – Mes budinčio psichologo neturime. Tik įvertinus  vaiko situaciją, jei specialistai išsiaiškina, kad pagalba reikalinga ir šeima sutinka ją priimti, tarnyba imasi tokią pagalbą teikti.“

Pasirodo, tarnybos specialistai neskuba lankytis šeimoje iškart po nelaimės, kad nepiktintų nelaimę išgyvenančios šeimos. Esą tai žmonėms sukelia dar daugiau streso.

Kai tarnybos budėtojai gauna iškvietimą telefonu, privalo sureaguoti per valandą. Šeštadienį policininkai tarnybą informavo po dviejų valandų ir padarė tai ne telefonu, o elektroniniu laišku.

G.Bliutaitė teigė, kad jau pirmadienį specialistai ketino vykti pas tragediją išgyvenančią šeimą.

Atostogaujantį Klaipėdos apskrities policijos viršininką pavaduojantis Raimondas Vaitkevičius patikino, kad ekstremalių situacijų atveju pareigūnai kviečia policijos psichologą.

Komisariato atstovė tvirtino, kad policijos psichologas dirba tik su pareigūnais ir teikia pagalbą policijos bendruomenės nariams.

Tačiau R.Vaitkevičius paaiškino, kad policijos psichologai dirba ir su nelaimės akivaizdoje atsidūrusiais žmonėmis.

Pastarasis pavyzdys – pernai pavasarį tėvo akivaizdoje žuvus per gatvę paspirtuku važiavusiam paaugliui, policijos psichologas padėjo tėvams ir kitiems šeimos nariams.

„Kalbant apie šeštadienio atvejį, įvykio vietoje pareigūnai mergaitės tėvui siūlė psichologo pagalbą, bet jis jos atsisakė, todėl specialisto nekvietėme, – paaiškino R.Vaitkevičius. – Psichologai moka dirbti kritinėse situacijose. Man pačiam yra tekę su psichologu vykti į šeimos namus, kai vaikams ir namiškiams reikėjo pranešti liūdną žinią. Ta patirtis man leidžia teigti, kad psichologai yra profesionalai ir net siaubingą žinią praneša kitaip, nei tai padarytų specialaus išsilavinimo neturintis žmogus. Nutikus panašiai nelaimei, jei neturime galimybės pasiimti kartu psichologo, pasikonsultuojame, kaip derėtų elgtis.“