10.05 val. Klaipėdoje, ties Varpų gatve, buvo gautas pranešimas, kad tvenkinyje rastas galimai nuskendusio žmogaus kūnas ir reikalinga jį ištraukti.
„Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, už trijų metrų nuo kranto buvo rastas žmogaus kūnas. Jis buvo ištrauktas ir perduotas policijos pareigūnams“, – Eltai sekmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Vaičiulis.
Kitas skenduolis buvo rastas Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miestelyje.
Ties Vajakiškių gatve 10.01 val. už 6 metrų nuo kranto vandens telkinyje buvo rastas žmogaus kūnas. Jo buvo ieškoma nuo šeštadienio.
Skendimai – viena dažniausių netyčinių mirčių pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuskęsta apie 236 tūkst. žmonių. Per pastarąjį dešimtmetį vanduo pasiglemžė daugiau nei 2,5 mln. gyvybių. Net 90 proc. paskendimų įvyksta mažo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, o didžiausią riziką patiria vaikai bei kaimo vietovių gyventojai.
Lietuvos situacija taip pat išlieka sudėtinga: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki liepos 23 d. iš vandens telkinių vien ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 56 nuskendusius žmones (2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 62); nuskendo vienas nepilnametis (2025 m. – šeši); nuo birželio 1 d. iki liepos 23 d. vanduo pasiglemžė 24 žmonių gyvybes; ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 20 žmonių, iš jų devynis – vien šią vasarą; daugiausia žmonių šiemet nuskendo birželio mėnesį – keturiolika, liepą iki liepos 23 d. – jau dešimt.
„Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose paskendimų rodiklis yra vienas didžiausių – pagal nuskendusiųjų skaičių 100 tūkst. gyventojų nusileidžiame tik Latvijai. Statistika rodo, kad vyrai skęsta beveik keturis kartus dažniau nei moterys, o daugiausia nelaimių įvyksta tarp 45–69 metų amžiaus žmonių“, – sako gelbėtojai.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, per 2016–2025 metus ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1 tūkst. 235 nuskendusius žmones, iš jų 57 vaikus. Beveik 42 proc. visų nelaimių įvyko vasaros mėnesiais.
Pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia
Specialistai pabrėžia, kad dauguma nelaimių kartojasi dėl tų pačių priežasčių. Dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas, maudosi apsvaigę nuo alkoholio, šokinėja į nežinomus vandens telkinius, nesilaiko saugaus elgesio taisyklių arba palieka vaikus be priežiūros.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos duomenimis, vidutiniškai net 57 proc. nuskendusiųjų kraujyje nustatomas alkoholis. Apsvaigus smarkiai suprastėja gebėjimas įvertinti pavojų ir priimti tinkamus sprendimus. Taip pat pastebima, kad nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – ežeruose, upėse ar tvenkiniuose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose.
(be temos)
(be temos)