Taranavo jachtą

Skaudžiausia avarija įvyko birželio 24 dieną Kauno mariose. Jos metu susidūrė dideliu greičiu apie 40-50 kilometrų per valandą plaukęs pramoginis laivas „KL-9294“ ir burinė jachta „Nerija“. Jachtoje buvo 8 žmonės, kateryje – 2. Tik per laimingą atsitiktinumą niekas iš jų nenuskendo, nors daugelis buvo atsidūrę vandenyje. Mat senas 1977 m. statytas 7 metrų ilgio faneros korpuso trimaranas po susidūrimo nuskendo.

Žmones išgelbėjo pro šalį plaukusio kito katerio laivavedžiai.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad katerio laivavedys išvakarėse naktį su draugu kateryje vartojo alkoholį. Po to, kiek pamiegoję, plaukė toliau pramogauti ir reiso metu vėl gėrė. Pavakarę nepastebėjus plaukiančios jachtos kateris rėžėsi į jos bortą. Po šio įvykio laivavedžiui buvo nustatytas 3,27 promilės girtumas, jo draugui, kuris įvykio metu miegojo, 1,9 promilės girtumas.

Įvykio kaltininku buvo pripažintas katerio laivavedys, reiso metu be saiko laive naudojęs alkoholį. Po šios avarijos vidaus vandenų laivybos inspektoriai pateikė išvadą, kad sankcijos laivavedžiams už laivo valdymą neblaiviems turi būti griežtinamos.

Atvejų, kai laivavedžiai plaukdami ir prieš sėsdami į laivelį naudojo alkoholį, vidaus vandens keliuose pernai buvo užfiksuota ir daugiau. Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai pernai per navigacijos laikotarpį atliko 57 reidus. Jų metu buvo užfiksuoti du laivavedžiai, kurie valdė laivus išgėrę. 2015 m. tokių atvejų buvo 3.

Dėl girtavimo laive skaudi nelaimė 2016 m. gegužės 7 d. įvyko Jurbarko tvenkinyje (Mituvos upės užtvankoje). Į irklinę valtį su pakabinamu varikliu sėdo trys neblaivūs asmenys. Plaukdami jie toliau gėrė stiprų alų. Plaukiant vienas ant borto sėdėjęs vyriškis iš valties iškrito. Jo gelbėti ėmęsis neblaivus laivavedys darė per staigų posūkį ir valtis apsivertė. Iš viso įvykyje žuvo du žmonės. Gyvas liko tik laivavedys, kuriam buvo konstatuotas 1,97 promilės girtumas. Šioje istorijoje buvo konstatuoti net 6 laivybos taisyklių ir Vidaus vandens transporto kodekso reikalavimai.

Susvyravo ir... už borto

Labiausiai paplitę vidaus vandenų pažeidimai, laivybos pažeidimai kai laivai valdomi neturint laivavedžio kvalifikacijos dokumento (pernai fiksuoti 24 atvejai) arba laivuose naudojami neregistruoti pakabinami varikliai (pernai fiksuoti 23 atvejai). Tarp dažnesnių pažeidimų ir plaukiojimas laiveliais neturint tinkamų gelbėjimo priemonių. Pernai buvo užfiksuoti 9 tokie atvejai.

Birželio 24 d. avarijos Kauno mariose metu tiek katerio, tiek nuskendusios jachtos laivavedžių dokumentai buvo tvarkingi. Nors jachtoje buvo gelbėjimo priemonėmis, jomis nespėta pasinaudoti, nes taranuotas trimaranas labai greitai atsidūrė dugne.

Nors incidentas Kauno mariose kvalifikuojamas kaip itin sunkus, mat buvo sužeisti ir į ligoninę pateko trys žmonės, tačiau aukų pavyko išvengti.

Tragiškas pasiplaukiojimas baigėsi Šilutės rajono Atmatos upėje ankstų 2016 m. rugsėjo 13-osios rytą. Apie 5.30 val. iš pramoginio 8,5 metrų ilgio laivo (perdirbtos jūrinės gelbėjimo valties) už borto iškrito žvejys. Jis tuo metu laive lenkėsi paimti prie tinklų rišamo maždaug 1 kilogramo svorio. Neišlaikęs pusiausvyros, žmogus iškrito per laivo bortą toje vietoje, kuri buvo atvira, nes denio apsauginė grandinė nebuvo prikabinta prie stovo.

Iškritusį žmogų įgula pastebėjo iš karto. Nedelsiant buvo išjungtas variklis, kad sraigtai nesužalotų žmogaus. Iš inercijos laivelis nuplaukė dar apie 50 metrų. Laiveliui grįžtant įgula iš tolo dar matė žmogų vandenyje, bet priplaukus jis buvo dingęs. Šokti į šaltą vandenį ir gelbėti skęstančiojo niekas nesiryžo.

Po šio incidento iš visų laivo įgulos narių buvo paimti tyrimai dėl alkoholio. Iš trijų laive buvusių asmenų vieno kraujyje buvo rastas 0,74 proc. etilo alkoholio. Kitų tirtųjų rodmenys buvo nuliniai.

Nuskendusio žmogaus lavonas buvo rastas po trijų parų. Atmata jį jau buvo spėjusi išplukdyti į Kuršių marias. Teismo medicinos tarnybos ekspertai nuskendusiojo kraujyje ir šlapime užfiksavo atitinkamai 1,51 ir 1,98 proc. etilo alkoholio.

Atliekant tyrimą buvo konstatuota, kad laivo kapitonas (laivavedys) privalėjo nušalinti nuo darbo du į laivą atėjusius neblaivius žvejus. Laivavedys aiškino, kad ryte buvę tamsu ir jis neįžvelgęs, blaivūs ar ne yra žvejai.

Taip pat buvo nustatyta, kad verslinė žvejyba vykdyta tinkamos žvejybos įrangos neturinčiu, sportui ir pramogoms skirtu laivu, o plaukdami žvejai nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, nors pagal bendrovės, kuriai priklausė laivas, vadovo įsakymą jie privalėjo būti su gelbėjimosi liemenėmis.

Gamybinės avarijos

Klaipėdoje ir Kaune pernai įvyko dvi gamybinės avarijos.

2016 m. sausio 8 d. vilkikai „Perkūnas“ (ilgis 29 m) ir „Stradnieks“ (ilgis 13 m) Klaipėdos uosto akvatorija nuo 64 iki 1 krantinės tempė plaukiojančią Latvijos uostų statybos kompanijos BMGS platformą „Thames“ (ilgis 23, plotis 18 m). Neįvertinus sąlygų, kad akvatorijoje buvo nepalanki tėkmė ir ledonešis, tinkamai nesuderinus vilkikų įgulų veiksmų, platforma ties 34 krantine atsitrenkė į antru korpusu stovėjusį Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą P14 „Aukštaitis“. Buvo apgadintas karinio laivo laivagalis.

Nei girtų, nei kokių nors pažeistų techninių sąlygų šiame incidente nebuvo nustatyta.

Žymiai skaudžiau gamybinė avarija baigėsi Nemune prie Kauno. Čia 2016 m. gegužės 4 d. Vidaus vandens kelių direkcijos žemkasė „Nemunas-7“ valė upės vagą. Bandant pritvirtinti žemkasės inkaro lyną prie tilto atramos, užkabinta lyno ir nešama srovės apvirto ir nuskendo valtis, kurioje buvo du žemkasės „Nemunas-7“ įgulos nariai. Abu jie atsidūrė vandenyje. Juos ėmė gelbėti netoli buvusio vilkiko „Vitingas“ įgula. Vienas žemkasės įgulos narys buvo išgelbėtas greitai išmetus gelbėjimosi ratą. Kitą srovė nunešė, jis per kelias minutes iš vandens buvo ištrauktas jau be sąmonės. Bandyta jį gaivinti, tačiau atvykę medikai konstatavo žemkasės kapitono-mechaniko mirtį.

Visi įgulos nariai, įskaitant ir nuskendusį, buvo nevartoję alkoholio.

Buvo konstatuota, kad dirbta pažeidžiant saugos reikalavimus: pasirinktas netinkamas inkaro tvirtinimo būdas prie tilto atramos, naudota netinkama valtis, kuri neturėjo greito lyno nuleidimo mechanizmo, įgulos nariai nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, buvo daromi neapgalvoti rizikingi veiksmai, neįvertinta toje vietoje buvusi stipri Nemuno srovė.