Veikė išvien su britais

Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltais lietuvį Ediką Mankevičių ir britų porą Jacqueline Hazel Judge bei Darrel'ą Jon'ą Houghton'ą.

Nuo jų nukentėjusiais įvardyti lietuviai, kurie dirbo vienoje vištų fermoje. Jų darbas buvo pagauti viščiukus ir sudėti juos į vilkikus.

Sulaukę ne vieno skundo ir pranešimo apie nežmonišką samdinių išnaudojimą, 2012 m. Jungtinės Karalystės pareigūnai pradėjo tyrimą.

Paaiškėjo, kad darbininkai neturėjo galimybės pailsėti, buvo verčiami dirbti be pertraukų net gamtinėms reikmėms atlikti, miegodavo ant parazitų apniktų čiužinių, gyveno pusbadžiu.

Surengę didelę operaciją anglų policininkai sulaikė britus vietos gyventojus – paukščių fermos savininkų samdytos įmonėlės steigėjus.

Darbininkus šiai įmonei rasdavo ir jų pagrindinis prižiūrėtojas ir tramdytojas – iš Klaipėdos rajone esančio Jokulių kaimo atvažiavęs E. Mankevičius.

Aukos vergavo

Teismas, ištyręs visus įrodymus, padarė išvadą, kad visų trijų kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta, nors jie kaltės ir nepripažino.

Lietuvis nuteistas ir dėl didelio kiekio šovinių laikymo, savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos jis neneigė.

Nuosprendyje teigiama, kad visų trijų teisiamųjų neteisėti veiksmai lėmė, kad buvo pažeista nukentėjusiųjų teisė į laisvę. Lietuvis ir britai pasinaudojo aukų pažeidžiamumu, nukentėjusieji buvo išnaudojami panašiomis į vergiją sąlygomis.

Dirbti į Didžiąją Britaniją jie išvažiavo dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, buvo socialiai pažeidžiami, tėvynėje netekę darbo, pajamų šaltinio.

Užsienyje šiems žmonėms buvo žadamas legalus darbas, geras užmokestis, apgyvendinimas, būtent todėl jie nusprendė važiuoti į Angliją. Realybė buvo visiškai kitokia nei pažadai.

Nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusieji turėjo gyventi perpildytuose namuose, juose nebuvo lovų, miegoti teko ant čiužinių, kurių dalis buvo parsinešta iš sąvartynų, po čiužiniais žmonės laikė asmeninius daiktus.

Nepaneigta, kad vištų gaudytojų darbo sąlygos buvo nepakeliamos: darbo laikas buvo nenormuotas, žmonės nežinodavo, kuriam laikui išvyksta iš namų, grįžę nežinodavo, kada vėl reikės vykti į darbą.

Važiuoti į darbą tekdavo nuo kelių iki keliolikos valandų, pakeliui jiems neleisdavo sustoti net gamtinių reikalų atlikti.

"Bylą nagrinėjant teisme pasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusieji kaltinamųjų buvo išnaudojami. Tai pasireiškė ne tik nepakeliamomis darbo ir gyvenimo sąlygomis, bet ir neteisingu atlyginimu už darbą, ne tik nesilaikyta įdarbinimo tvarkos, bet ir neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis, iš darbo užmokesčio daromi įvairūs nepagrįsti atskaitymai. Prieš nukentėjusiuosius buvo vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas", – teigiama teismo pranešime spaudai.

Atstumas: ši byla išskirtinė ir tuo, kad britai buvo teisiami Lietuvoje, o patys tuo metu buvo savo tėvynėje. Nuotraukoje D. J. Houghton'as – pirmas iš dešinės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Turės atlyginti žalą

Teisėjų kolegija nerado kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintas veikimas bendrininkų grupe, pasiskirsčius vaidmenimis ir iš savanaudiškų paskatų.

Nuosprendyje konstatuojama, kad lietuvio vaidmuo vykdant nusikaltimus buvo didesnis.

Abiems Didžiosios Britanijos piliečiams paskirta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės minimumui – penkeri metai laisvės atėmimo.

E. Mankevičiui skirta už grotų praleisti šešerius metus. Beveik metus jis buvo kalinamas iki teismo, šis laikas bus įskaitytas į bausmę.

Dabar vyras yra laisvas, iš jo paimtas 15 tūkst. eurų užstatas.

Nepavyko nustatyti, kokių pajamų lietuvis turėjo iš nusikaltimo, todėl jo turtas nebus konfiskuotas.

E. Mankevičius išteisintas dėl 2015 ir 2016 metų epizodų, nustatyta, kad tada žmonės nebuvo jo išnaudojami.

Nukentėjusiųjų naudai iš nuteistųjų priteisė 13 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Aštuonis tūkstančius eurų dviem nukentėjusiesiems turės atlyginti E. Mankevičius, atitinkamai vienam penkis, kitam – tris tūkstančius.

Visi trys nuteistieji turėtų dar dviems nusikaltimų aukoms sumokėti du ir tris tūkstančius eurų.

Tai yra pirmasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, jis gali būti apskųstas per 20 dienų.