Daugybę metų apsiperku tame pačiame prekybos centre. Buvau įpratusi prie ten nusistovėjusios prekių išdėstymo tvarkos, žinojau, kur rasti duonos gaminius, kavą, kur ieškoti maisto gyvūnams. Prieš kelias dienas parduotuvės darbuotojams turbūt jų valdžia kažkodėl įsakė viską pakeisti. Vos įėjus į salę, pirkėjai atsiduria priešais saldumynų lentynas. Suprantu, tuo siekiama, kad tėvai neatsilaikytų prieš savo mažųjų terorą ir būtinai nupirktų šokolado. Visos kitos prekės irgi taip supainiotos, kad abejoju, jog patys dirbantieji atsimena, kas kur padėta. Tokios permainos klientus labai erzina.

Onutė

Mažieji niokotojai

Noriu pasidžiaugti kai kurių daugiabučių gyventojomis, kurios, vos tik atšilus orams, ėmė puošti aplinką prie laiptinių, sodina gėles, puoselėja darželius. Tačiau apmaudu, kad ne visiems tas grožis rūpi. Yra piktybiškų asmenų, tačiau neretai tuos gėlynus niokoja ir vaikai. Niekaip nesuprantu, iš kur tas noras nulaužti, nuplėšti, sutrypti. Stebėjau tokius niekdarius pro langą. Neįsivaizduoju, kaip juos auklėja, su kuo jie gyvena. Juk jei nuo mažų dienų žmogutyje tiek pykčio, tai kas bus, kai jis užaugs?

Genadijus

Stotelė – per toli

Turiu sodo sklypą Kretingos gatvės soduose. Atvažiuojant iš pietinės miesto dalies į sodus, autobuso stotelė po gatvės rekonstrukcijos buvo parinkta labai patogioje vietoje. Tačiau jau grįžtant iš sodų, reikia eiti kelis šimtus metrų nuo seniau buvusios stotelės į naująją vietą. Nesuprantu, kodėl ir kas nusprendė tą stotelę perkelti toliau.

Danutė

Pagaliau sutvarkys

Labai džiaugiuosi, kad pagaliau pradėjo tvarkyti Baltikalnio gatvę, nes tokių duobėtų kelio dangų miesto centre turbūt daugiau ir nėra. Gyvenu šiame rajone, esu nemažai apvaikščiojęs aplinkui, tad drąsiai galiu šitą teigti. Visą žiemą laužėme automobilius norėdami grįžti namo. Todėl džiugu, kad pagaliau ir į mūsų gatvę ateina civilizacija.

Virgis

Kada vyks talkos?

Jau įpusėjo balandis, o kol kas nieko negirdėti apie kasmet rengiamas švarinimosi akcijas. Miesto centre šiukšlių lyg ir nesimato, tačiau einant iš Melnragės nuo jūros, miško pakraščiai – siaubingi. Juk tiek daug bedarbių, nejaugi negali atidirbti tie, kurie gauna pašalpas. Juk ne visi yra paliegę ar nepaeinantys, juk yra daugybė darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų atnešti naudos miestui.

Antanas