Prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kiemelio yra graži aikštelė, suoliukų, ir viskas tikrai būtų puiku, jei prie pat ten esanti darželio tvora ir šalia jos esanti teritorija būtų sutvarkyta. Turbūt niekada nėra niekas iššlavęs pernykščių lapų. Rudus, supuvusius lapus kartais vėjas atneša ir į bažnyčią. Kai pagalvoji, didžiausi parkai nublizginti, sutvarkyti, o vieta, kur kasdien žmonės ateina pasimelsti, liko užmiršta. Ta teritorija niekam nepriklauso, tad nežinia, kas ją turėtų sutvarkyti.

Skaitytoja

Eiliškumas – nesvarbus

Klaipėdoje planuojama tūkstančiai naujų automobiliams skirtų parkavimo vietų. Labai gerai, idėja gera, tikiu, kad darbai bus įgyvendinti. Tikrai daugelis džiaugiasi. Tačiau daugiabučių namų gyventojams vis tiek teks palaukti dar turbūt dešimtmetį, kol bus sutvarkyti pėstiesiems skirti takai. Prie daugiabučių, nesvarbu, į kurį kvartalą atvažiuosite, visur rasite suskilinėjusių plytelių, baisių, seniai neprižiūrimų takų. Kodėl? Jeigu jau statomos aikštelės mašinoms, tuo pat metu neturėtų būti sunku sutvarkyti nedidelį takelio ruožą. Kodėl reikia skirstyti darbus etapais, kai daug ką galima atlikti vienu metu?

Jonas

Karo siaubas liečia mus visus

Gerai, kad vis dar renkama parama ukrainiečiams. Galvojau, kad jau seniai žmonės pamiršo, ką reiškia karo siaubas. Visi pradžioje buvo labai išsigandę, rūpestingi, o dabar, vos tik užsimeni kaimynei apie Ukrainą, iš karto liepia tylėti, jai esą nebeįdomu, ji nenorinti žinoti, kad karas apskritai vyksta. O karui prasidėjus, ji buvo viena pirmųjų aukotojų tiek pinigais, tiek drabužiais. Stebiu ir mąstau, kokia keista ši staigi transformacija. Lyg norime nusikratyti net žodžio „karas“, kad galėtume ramiai gyventi įprastą gyvenimą.

Eugenija