Kaskart apsilankiusi Klaipėdos teatruose ir koncertų salėse stebiuosi keista klaipėdiečių tradicija – vos pasibaigus renginiui visi skuba stotis. Nesuprantu, kodėl. Ką jie tuo nori pademonstruoti atlikėjams? Kad jau norėtų bėgti į rūbinę pasiimti paltų? Toks įprotis – jokia pagarba. Apie tai daug kartų yra kalbėję teatralai ir muzikantai, bet užtenka vieno atsistojusiojo, kai iš paskos stojasi ir kiti žiūrovai. Gal apie tai vertėtų užsiminti prieš renginį lygiai taip pat, kaip apie tai, kad būtina išsijungti telefonus. Nors kad ir kiek įspėjimų nuskambėtų, kiekvieno spektaklio metu kažkieno telefonas skamba.

Kornelija

Šuniukas nemėgsta svetimų

Turiu šuniuką ir dažnai jį vedžiodama susiduriu su problema, kuri kitiems gali pasirodyti juokinga, bet mane ji kaskart išmuša iš vėžių. Žmonės mėgsta kalbinti mano šunį ir net tiesia į jį rankas. Mano augintinis yra jautrus svetimiems, jis nepasitiki žmonėmis, kurių nepažįsta. Todėl dažniausiai ima loti, o jei kas bando jį glostyti, gali ir įkąsti. Nemalonu barti geranoriškai nusiteikusį žmogų, bet mums abiem toks įvykis sukelia didžiulį stresą. Pagalvojau, kad dar blogiau turėtų jaustis mažas žmogutis, kai nepažįstamas žmogus lenkiasi prie jo ir kalbina. Gražus bendravimas yra gerai ir gražu, bet reikia pirmiausiai pagalvoti, ar tai nesukels problemų.

Ineta

Centai kišenės nedrasko

Pamenu, kiek buvo aistrų dėl kainų apvalinimo, kad nereikėtų duoti grąžos smulkiausiomis monetomis. O pasirodo, be reikalo. Aš ir pati nežinojau, kad ir po gegužės 1-osios šiais centais bus galima atsiskaityti, tik grąžos negausime. Taip ir atsitiko ir nieko čia baisaus. Jei jau kas labai taupo ir bijo prarasti suapvalintus porą centų, gali iš anksto pasiskaičiuoti ir paimti smulkesnių prekių. Žmonės dažnai mėgsta be reikalo burbėti ir viešai reikšti nepasitenkinimą, visai be reikalo taip gadindami nuotaiką kitiems ir patys sau.

Vanda