Kas šeštadienį atėjo į Teatro aikštę, turėjo dar nepatirtą Klaipėdoje malonumą. Tautų šventė parodė, kokiame margame ir įdomiame pasaulyje mes gyvename. Tai, kaip klaipėdiečiai elgėsi, byloja, kad nesame tiesiog pilki ir susiraukę, nieko nežinantys ir nieko nenorintys. Šioje šventėje žmonės šoko, lingavo į taktą, bendravo, šypsojosi. Bent aš pasijutau gyvenanti ne Europos provincijoje, o didmiestyje, kur kasdien sutinkame daugelio tautybių žmonių. Vienas dalykas vis tik užkliuvo. Buvo skelbiama, kad šventėje bus vaišinama plovu. Ir tikrai plovą virė keli skirtingų tautų virėjai. Bet tai nebuvo nemokamos vaišės, kas lyg ir buvo akivaizdu, žinant, ką reiškia žodis „vaišinti“. Už vieną lėkštutę buvo prašoma penkių eurų. Bet čia tik mano paburbėjimas, juk jei kam brangu mokėti, galėjo ir nepirkti.

Vida

Kodėl vairuoja, kaip nori?

Kai kalbuosi su vairuojančiais žmonėmis, dažnai išgirstu pasakymą, kad Lietuvoje pernelyg daug greičio ribojimų. Vieniems nepatinka kalneliai, kitiems greičio matuokliai ar trikojai. Bet juk tikra tiesa, kad mūsų vairuotojai važinėja, kaip nori. Lyg ir visi baigę vairavimo kursus, lyg ir egzaminus laikė, žino, kokios bausmės gresia už taisyklių nesilaikymą, bet tvarkingai važiuoja tik ten, kur yra stebimi. Vos tik programėlė parodo, kad stebėjimo nebėra, pasileidžia, kaip galvas nutrūkę, lenkia rizikuodami savo ir kitų gyvybėmis. O jei nebūtų ribojimų, kaip tada važinėtų? Ko gero, reikia suprasti, kodėl Skandinavijos šalyse laikomasi taisyklių, perimti jų pavyzdį. Tada ir mums bus saugiau.

Arvydas

Jau bijo net žolės

Klaipėdiečiai, susibūrę į miesto mikrorajonų grupes, vis piktinasi, kai pamato, kad žolė kur nors nenupjauta. Atrodo, kad erkės jų tyko ant kiekvieno pienės lapo. O man patinka aukšta žolė. Gamta yra ne tik medžiai, bet ir žolė, kurioje pilna žiedų, kvapų, kur rytais blizga rasa. Pažįstu žmogų, kuris paniškai bijo lipti ant žolės. Jei kas nors turi tokią problemą, labai bijo erkių, gali vaikštinėti trinkelių takais.

Nijolė