Šimtus kartų "Kokteilis" yra tvirtinęs, kad tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius pėsčiuosius, jei jie neturi atšvaito ar atšvaitų, vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visiškai prie jų priartėjus.

Laimė, jei laiku pastebi. Tuomet traumų geruoju atveju išvengia pėsčiasis, bėdų – vairuotojas.

Naujausias pavyzdys – vakar, Atšvaitų dienos išvakarėse, automobilį vairavusi Labrenciškės g. gyventoja neapšviestoje šios miesto dalies centrinėje gatvėje vos nepartrenkė žinomo miesto piliečio, vedžiojusio šunį.

"Buvo tamsu, nes gatvė – neapšviesta, – virpančiu balsu pasakojo moteris. – Tai – viena bėda. Kita – vyriškis neturėjo nė mažiausios skiautelės, kuri atspindėtų šviesą."

Skaitytoja tvirtino, kad vyras, būdamas solidaus amžiaus, turėtų pats suprasti, jog tamsoje nei jo paties, nei augintinio nematyti. O atšvaitai, kol miestas teiksis Labrenciškės gatvę apšviesti, turėtų būti ir ant jo, ir ant šuns.

Ne kartą įsitikinta

Su atšvaitu ar žibintu einantį arba dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei judantį be atšvaito.

Reikalavimas dviratininkams

Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos spalvos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Judėdamas važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos, dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.