Arūnas, atsiuntęs "Kokteiliui" nuotrauką, kurioje nufotografuotas Smiltelės gatvės šaligatvis, replikavo: "Miesto elitas čia nevaikšto."

Dar "caro maro" laikais klotos plytelės – išjudėjusios iš savo vietų. Daug jų apsemta vandens, žiojėja tarpai išvis be plytelių.

Jei patys klosite trinkeles

Didžiausia klaida, kurią įrengdami trinkelėmis klotą aikštelę ar takus daro nepatyrę klojėjai, yra prastai parengtas pagrindas. Dažniausiai tai susiję su taupymu dedant vadinamojo sumuštinio sluoksnius arba pasirenkant netinkamas medžiagas.

Žmonės mano, kad galima išsisukti ir plonesniais pagrindo sluoksniais. Ruošiant pamatą trinkelių dangai pirmiausia atsižvelkite, koks yra dugnas, ant kurio kursite pagrindą. Jei dugnas yra molinis, prieš pilant žvyro sluoksnį privalu dugną padengti maždaug 10 cm storio vibruojamo smėlio sluoksniu.

Anot specialistų, trinkelių pamatui reikalingas skirtingas žvyro sluoksnis. Paprastai patariama kloti ne mažiau kaip 20 cm stambaus karjerinio, keliams skirto žvyro, naudojamo kelių tiesimo darbams. Kai kurie specialistai nesivaržo pasiūlyti ir 35 cm žvyro sluoksnį. Be jokios abejonės – kuo storesnis sluoksnis, tuo pagrindas tvirtesnis.

Ant žvyro sluoksnio privalu dėti dolomito skaldos sluoksnį. Kiek skaldos pilti, priklauso nuo trinkelių dangos paskirties. Jei tai pėsčiųjų takas ar vieta kieme, kuria vaikščios žmonės, pakanka apie 5–7 cm skaldos sluoksnio, jei tai aikštelė, kuria nuolat važinės ar bus statomi automobiliai, pažerkite 12–15 cm skaldos.

Nesinervinkite dėl dėmių

Dažnai žmonės klausia apie ant trinkelių atsirandančių baltų dėmių kilmę. Pagrindinė priežastis, dėl ko jos atsiranda, – kalkių apnašos. Paprastai po vieno žiemos sezono baltos dėmės išnyksta.

Česka (397 719; yra blogesnių Klaipėdoje šaligatvių, ar tas – pats blogiausias?)