Nuo 1987-ųjų gegužės 31-oji yra paskelbta Pasauline diena be tabako. Tądien, nors reikėtų nuolat, siekiama įkalbėti piliečius, kad nerūkytų, o tuos, kas rūko, atsikratyti šio žalingo įpročio.

Kenkia širdžiai

Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių.

Nuodingas plaučiams

Anokia naujiena – rūkymas sukelia plaučių vėžį. Lėtinis bronchitas taip pat yra neišvengiama ilgalaikio rūkymo pasekmė. Rūkantieji dažniau serga plaučių uždegimu ir kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis.

Rūkymas didina galimybę susirgti tuberkulioze, gripu, peršalimo ligomis. Rūkaliams dažniau paūmėja astma.

Lemia priklausomybę

Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, nulemianti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sek. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina, todėl keičiasi savijauta ir elgsena, t. y. svyruoja nuotaika, sumažėja įtampa, padidėja darbingumas.

Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito.

Oda raukšlėjasi

Rūkantiesiems anksti pradeda senti oda – pablogėja kraujotaka, oda netenka baltymų ir vitamino A, todėl ilgainiui praranda elastingumą, ima sausėti ir raukšlėtis. Ypač sausa ir susiraukšlėjusi oda tampa aplink akis ir lūpas.

Česka (397 719; rūkymui – ne!)