Klaipėdiečiams, užsinorėsiantiems paragauti vandens iš aukščiausiai Lietuvoje esančio šulinio, teks važiuoti labai toli – į kitą šalies pusę.

"Kokteilis" apie jį sužinojo atsitiktinai, iš skaitytojų, keliavusių valstybės pakraščiais.

Šalčininkų rajone, Šilinės kaimo vienkiemyje, gyvenantis Mečislavas, kad pasisemtų vandens, turi laukti apie penkias minutes. Tiek laiko trunka, kol siurblys pakelia vandenį iš 300 m gylio, kaip sakė vyriškis. Tačiau nereikia skubėti žongliruoti itin tiksliu skaičiumi. Tegul jį patvirtina specialistai.

Tai, kad čia aukščiausiai esantis šulinys, gali būti tiesa, nes į šį kaimą Ašmenos aukštumoje ne vieną sykį važiavo mokslininkai. O kartą, anot 73-ejų vyriškio, iš Kauno buvo atvykęs pilnas autobusas protingų žmonių, kurie nuodugniai tyrinėjo ir šulinį, ir krūmais apžėlusį vandens bokštą.

Taip pat vasarą pas vietos gyventoją vandens užsuka pro šalį važiuojantys motociklininkai. Arba jie čia sustoja pailsėti po ilgo kilimo į viršų.

Apie aukštumą

Ašmenos aukštuma tęsiasi nuo Vilniaus iki Vakarų Berezinos upės Baltarusijoje. Šiaurėje ir vakaruose aukštuma ribojasi su Rytų Lietuvos žemumomis, pietvakariuose su Lydos (Eišiškių) plynaukšte. Jos aukštis siekia 180 m. Aukštumos dalis tarp Vilniaus ir Lietuvos ir Baltarusijos sienos vadinama Medininkų aukštuma, kuri Vilnios ir Merkio aukštupių atskirta nuo Buivydžių (šiaurėje) ir Poškonių kalvyno (pietuose). Aukščiausias taškas – Milidovskajos kalnas (320 m virš jūros lygio), Smurgainių rajone, prie Milidovščinos kaimo.

Tokia realybė

Lietuvoje nėra požeminio vandens, kuris mineralinių medžiagų turėtų mažiau kaip 50 mg/l, o geriamąjį vandenį tiekiančiose vandenvietėse nėra vandens, kuriame tų medžiagų būtų daugiau kaip 1 500 mg/l. Tad iš vandens, bėgančio iš čiaupo, žmogus gauna daug jam reikalingų mineralų.

Česka (397 719; būtina žinoti: vandens kietumas priklauso nuo kalcio ir magnio druskų kiekio)