Kažkada toks žodžio kišenėje neieškantis amerikietis Markas Twainas parašė savo garsią nuotykių knygą apie berniuką Tomą Sojerį. Ne mažiau įspūdingą jo epopėją maždaug po 100 metų pakartojo australai – keturi vaikai, tarp jų viena 10-metė mergaitė (turbūt kokia Pepė Ilgakojinė). Mažiai vogtu automobiliu nuvažiavo daugiau kaip tūkstantį kilometrų retai apgyventomis vietovėmis, kol galiausiai juos sulaikė policijos pareigūnai. Į šį žygį jie leidosi pasiėmę grynųjų pinigų, meškerių ir pagrobę vienai iš šeimų priklausantį automobilį. Nuotykių ieškotojų būtų dar ilgai nepričiupę, jei vienas iš vaikų nebūtų palikęs raštelio savo šeimai apie pabėgimo planus. Galiausiai, kai juos sustabdė pareigūnai, vaikai atsisakė išlipti. Jie užsirakino automobilyje, tad policininkui teko pasinaudoti lazda, kad patektų į vidų ir juos areštuotų. Nemalonumų bus daug, bet šias atostogas jie įsimins ilgam.

Kovų bendražygis

Karininkas prieš rikiuotę šūkauja:

– Eilini Petraiti, man pranešė, kad vakar pavėlavote į kareivines!

– Tikrai taip!

– Ir buvote girtas kaip bato aulas!

– Tikrai taip!

– Ir atsitempėte pavogtą karutį!

– Tikrai taip!

– Trys dienos arešto!

– Tik su jumis!

– Nesupratau?

– Tame karutyje jus vežiau!

Sunku nustebinti

Ankstyvas rytas Londone. Baras. Barmenas tvarkosi, blizgina stiklines. Staiga kiaurai sieną įeina kažkoks tipas, duoda barmenui porą svarų, įsipila viskio, išgeria, užsikanda stikline ir išeina kiaurai sieną. Barmenas pakelia antakį ir nusistebi:

– Hm. Viskis iš pat ryto?

Skirtingas požiūris

Pesimistas: "Velniava, tas laikas taip lekia, kad nespėji nė apsidairyti, o mėnuo jau ir praėjo."

Optimistas: "Aha, ir vėl algos sulaukiau."

Českos sekretorė (397 725; esminis skirtumas: mama – ne arklys, ji niekada nepavargsta)