Seniausios iš šiandien veikiančių Klaipėdos mokyklos titulas priklauso ne miestiečių vadinamai "donelaitinei" (dab. Vytauto Didžiojo gimnazija), o kitam miesto mokslo židiniui, rusenančiam Kuršių aikštėje – Simono Dacho progimnazijai. Vyresnieji uostamiesčio gyventojai ją prisimena 7-osios vidurinės mokyklos pavadinimu.

Vytauto Didžiojo (Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardas suteiktas 1930 m.) gimnazija turi ir kitą titulą. Pradėjusi veikti 1922-aisiais, ji yra pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje. Tai buvo ilgos kovos už lietuvių kalbos lygiateisiškumą pergalė. Mūrai, kuriuose dabar vyksta pamokos, pastatyti 1934 m. Nenuostabu, kad "donelaitinės" pavadinimas įsitvirtinęs klaipėdiečių atmintyje, nes Kristijono Donelaičio vidurinė mokykla gyvavo daugiau nei 40 metų – nuo 1955-ųjų iki 1996-ųjų. Vytauto Didžiojo vardas gimnazijai grąžintas prieš 23 metus.

S.Dacho mokykla savo istoriją skaičiuoti pradėjo gerokai anksčiau – nuo 1855-ųjų gruodžio. Tuomet ji buvo 2-oji mokykla. Po kone 30 metų pervadinta į Parko. Poeto S.Dacho vardas mokyklai suteiktas 1932-aisiais.

Po Antrojo pasaulinio karo ištrinti vokiški pavadinimai. Kurcinos aikštė, kurioje yra mokykla, gavo Kuršių aikštės vardą, o reorganizuotos S.Dacho mokyklos patalpose buvo įsteigtos dvi rusiškos mokyklos – 2-oji (dabar Karalienės Luizės jaunimo centras) ir 7-oji. 1975 m. abi rusiškos mokyklos sujungtos į vieną – Maksimo Gorkio vidurinę mokyklą ir iškeltos į naują pastatą prie S.Daukanto ir I.Kanto gatvių sankryžos.

Kad galėtų patekti į miesto istorinių mokslo įstaigų – "mohikanų" ratą, kitoms Klaipėdos mokykloms dar reikės palaukti. Pradedant 3-iąja (dab. Žaliakalnio gimnazija) vidurine mokykla ir kitomis, kurios uostamiestyje iškilo po 1952 metų.