"Kokteilis" amerikietį Terry Prouty priskiria prie keistų kolekcininkų. Oklahomos valstijoje įsikūręs vyriškis renka ne monetas ar pašto ženklus, o širšių ir vapsvų lizdus.

Šiais vabzdžiais T.Prouty žavėjosi nuo mažens, kai augo Liuizianoje. Šiandien jo kolekcija – didžiausia pasaulyje, o aistra širšėms ir vapsvoms tokia pat stipri, kaip iki šiol.

Vyriškis gina šiuos geliančius gyvius, tvirtindamas, kad žmonės bijo jų dėl savo neišprusimo. Tris dešimtmečius širšes studijuojantis kolekcininkas lizdų pririnko iš įvairių planetos kampelių. Kiek jų turi, amerikietis neskelbia.

Lipdymo niuansai

Širšės lizdus darosi iš susmulkintos medienos masės ir seilių, todėl jie atrodo kaip sulipdyti iš popieriaus. Tokius "popierinius" lizdus įsirengia arba žemėje, arba medžių drevėse, pastogėse. Jų narveliai šešiakampiai, su į apačią nukreiptomis angomis, forma primena naminių bičių korį. Koriai dažnai sudaro keletą aukštų. Visas šis statinys iš lauko pusės apgaubtas tokia pat popierine mase ir kartais būna vaiko galvos dydžio.

Lizdą statyti pradeda peržiemojusi apvaisinta patelė. Iš pradžių ji įrengia tik keletą narvelių. Be to, ji rūpinasi jaunomis lervomis, kurias maitina susmulkintais vabzdžiais. Kai iš lervų išsivysto smulkios širšės, tada jos toliau tęsia lizdo statybą, rūpinasi maisto rinkimu ir kitos kartos jauniklių auginimu.

Tokia realybė

Iš širšės motinos sudėtų kiaušinių rudenį išsivysto patelės, kurios apvaisintos žiemoja, o patinai ir darbininkės miršta.

Česka (397 719; širšės ir vapsvos gina savo lizdus, todėl geriau nesiartinkite)