"Kokteilis" sulaukė mergaitės Saulės iliustruoto laiško Kalėdų Seneliui kopijos. Niūrią dieną jis privertė ne tik nusišypsoti, bet ir nusijuokti.
Artėjant Kūčioms
Anot etnologo Liberto Klimkos, Kūčių vakarą senovėje lietuviai užsiimdavo burtais. Pirmiausia – šeimos galva, mat jam reikėdavo nuspręsti, kokias žemės ūkio kultūras auginti, numatyti, ar kiti metai bus drėgnesni, ar sausesni. Bandyta nuspėti ir grūdų, taip pat riešutų derlių. Smarkus vėjas per žiemos šventes pranašavo didelį riešutų ir laukinių obuolių derlių tokiu būdu: prie dubens su vandeniu kraštų buvo lipdomi rašteliai, kuriuose įrašomi svarbių žmonių darbai, esminiai gyvenimo įvykiai (vedybos, vaiko gimimas ir t. t.). Tuomet į išgliaudyto graikinio riešuto kevalą buvo įstatoma uždegta žvakutė. Atsargiai nuleidžiama į vandenį ir pastumiama. Priplaukdama prie atitinkamo raštelio, ji parodydavo atsakymą į rūpimą klausimą.
Nori išsiburti, ieškok riešuto
Riešutai mūsų protėviams simbolizavo pilnatvę, skalsą, vienovę ir vaisingumą, todėl buvo nepamainomi pranašai, bandant nuspėti sėkmę meilės reikaluose. Galbūt todėl daugiausia burtų – tokių suskaičiuojama per šimtą – yra skirta meilės sričiai.
Pasak L.Klimkos, per Kūčių vakarienę po staltiese būtinai dėdavo ne tik šieno, bet ir riešutų. Po vakarienės netekėjusios merginos kišdavo ranką po staltiese ir traukdavo saują riešutų. Ištraukusios skaičiuodavo. Jei riešutų skaičius yra lyginis, artėjantys metai bus poringi, jei nelyginis, dar teks palūkėti.
Riešutai taip pat buvo neatsiejamas pažinčių ir simpatijų reiškimo ženklas ne tik per Kalėdas. Be jų neapsieidavo nei piršlybos, nei vedybos, nei pirmosios vilionės. Vaišindami vienas kitą riešutais, jaunuoliai rodydavo simpatiją ir prielankumą. Merginos juos dovanodavo savo išrinktiesiems, norėdamos įplieksti meilę ar sustiprinti jau esamą ryšį.
Naujausi komentarai