Patikėkite, Lietuva gražiomis vietomis nė kiek nenusileidžia išliaupsintoms Europos, Azijos ar kitų žemynų valstybėms.

Nereikia net toli važiuoti. Vos apie 30 km nuo uostamiesčio sukorę, jūs aikčiosite nuo nuostabių vaizdų, atsiveriančių būnant ties Skomantų piliakalniu.

Ant įspūdingiausio Klaipėdos rajono piliakalnio pylimo stovi Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 5-mečiui pažymėti skirtas betoninis paminklas. Jį 1928-aisiais suprojektavo Kostas Rimeika.

Piliakalnis žinomas ir Papilio vardu. Jo aplinką labiau pakeitė naujasis Švėkšnos–Pėžaičių žvyrkelis, nutiestas apie 1964 m. Piliakalnio pylimą XIX a. pabaigoje kasinėjo grafas Adomas Alfredas Gustavas Pliateris (1836–1909). Tiesa, duomenų apie šiuos tyrimus neliko.

Apie piliakalnį žinomi 22 padavimai. Vieni žmonės pasakoja, kad ant jo buvusi lietuvių kunigaikščių pilis, ten gyvenęs žemaičių krašto valdovas Skomantas, kiti – jog ten kunigaikštis Skomantas žuvo ir buvo palaidotas.

Yra minima, kad pagonys eidavo čia melstis ir atnešdavo aukų dievams. Padavimuose dažnai minimi švedai – tai jie prisigrobę turtų juos užkasė piliakalnyje ir dabar tie pinigai vis "laksto", tai švedai, apsupę ant kalno gyvenančius žmones, gavo bėgti, nes gyventojai juos apgavo: pasigavo daug meškų, apipylė jas derva ir uždegę paleido iš pilies ant švedų. Tos baisiausiai riaumodamos puolė priešus ir jie visi išsilakstė.

Žmonės pasakoja, kad matę, kaip nubėga šuo su varpeliu, kiti, kad laksto arklys be galvos, kuris užbėga ant kalno ir pradingsta.

Iš eilėraščio ant skulptūros

Ėr atboka kryžiuokų kalavije į žemaičių kuokas,

vuo zemaite kap buvo, tap ėr šėndyn tabstuov.

Česka (397 719; šiandien iš Pėžaičių iki piliakalnio galite atvykti puikiu asfaltuotu keliu, nebereikia skęsti dulkėse, kaip prieš kelerius metus)