Rudenį sparčiai trumpėjančios dienos ir prastėjančios meteorologinės sąlygos, kaip lietus ar šlapdriba, apsunkina matomumą, tad itin didelę įtaką eismo saugumui turi vairuotojų profesionalumas ir automobiliai – jų techninė būklė bei diegiamos technologijos, padedančios tamsoje ir lemiamu momentu netgi gelbėjančios gyvybes.

Lapkritis – prasčiausias mėnuo eismo dalyviams

Lietuvoje tamsiu paros metu įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojami ar žūsta žmonės. Ypatingai skaudžios jos būna paskutiniais rudens mėnesiais – spalį ir lapkritį, tuomet žuvusiųjų skaičiuos keliuose didžiausias. Lapkričio mėnesį dėl ilgo tamsaus paros meto ir dažnai sudėtingų bei matomumą prastinančių meteorologinių sąlygų kaip lietus, dulksna ar šlapdriba akivaizdžiai išauga ir vidutinis vienos avarijos žalos dydis – remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, jis padidėja 18 proc., lyginant su metų vidurkiu.

„Apskritai rudenį suaktyvėja jaunimo, studentų kelionės, paprastai vairuotojai dėl nepatyrimo sukelia skaudesnius eismo įvykius“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis. Spalio mėnesį pokytis ne toks didelis, tačiau vis tiek akivaizdus – eismo įvykių skaičius išauga iki 5 proc. Vidutinė žala išlieka panaši į metų vidurkį – 1 370 Eur.

„Eismo įvykiai užmiestyje yra itin skaudūs: nukenčia arba žūsta žmonės, automobiliai sudaužomi nebepataisomai, įvyksta masinės avarijos, kai į susidūrusias transporto priemones įsirėžia dar ir kiti eismo dalyviai“, – pasakoja A. Juodelis.

Tokios avarijos įvyksta dėl elementarių vairuotojų klaidų – neįsitikinus, ar lenkti yra saugu, žvilgsnio nukreipimo nuo kelio į kitą objektą, nepastebėjus sunkiau matomos kliūties – laukinio žvėries, dviratininko ar pėsčiojo be šviesą atspindinčių elementų. Prasto matomumo sąlygos šių klaidų tikimybę gerokai padidina. Neretai, ypatingai miestuose, įvykius sukelia ir pernelyg didelis vairuotojų pasitikėjimas savo jėgomis – neįvertinama, jog ant šlapios kelio dangos stabdymo kelias pailgėja, nesilaikoma saugaus atstumo.

Per didelis greitis, per mažai atidumo

BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis, kalbėdamas apie eismo įvykius rudenį, pritaria, jog jie nutinka dėl vairuotojų klaidų – menko atidumo ar saugaus greičio nesilaikymo.

„Tamsiu paros metu svarbiausias yra atidumas. Nereikia nukreipti dėmesio nuo kelio – dvi sekundes trunkantis žvilgsnis į radiją ar navigacijos ekraną gali būti lemtingas. Todėl vertinu automobilius, turinčius projekcinį ekraną, kuriame rodomi svarbiausi duomenys – greitis, ruože galiojantys kelio ženklai ar navigacijos komandos. Taip svarbiausią informaciją galima pamatyti praktiškai nenukreipiant žvilgsnio nuo kelio“, – teigia sportinio vairavimo instruktorius.

Be šios, šiuolaikiniuose automobiliuose montuojama daug elektroninių saugumo sistemų, padedančių vairuotojams išvengti ekstremalių situacijų arba, į tokią pakliuvus, apsieiti be nuostolių. Per kelią migruojantys žvėrys prieš automobilį kartais išnyra taip greitai, jog sureaguoti ir atlikti tinkamus veiksmus yra iš esmės neįmanoma. Tačiau kartais už vairuotoją gali sureaguoti pats automobilis.

Pasak BMW prekės ženklo Lietuvoje vadovo Martyno Daujoto, kai kuriuose automobiliuose jau kurį laiką montuojamos infraraudonųjų spindulių kameros, stebinčios kelių šimtų metrų erdvę, esančią priešais automobilį. Informacija apie kūnų šilumą skleidžiančius objektus pasirodo prietaisų skydelyje įmontuotame ekrane. Tai leidžia anksčiau pastebėti kritinę situaciją ir tinkamai reaguoti.

Technologijos veikia išvien su vairuotojo sąmoningumu

Ne mažiau svarbi ir naujuose automobiliuose diegiama autonominio stabdymo sistema, gerokai sutrumpinanti stabdymo kelią. Jeigu automobilis važiuoja 90 km/val. greičiu, jis visiškai sustoti gali maždaug per 48 metrus. Tačiau vairuotojas stabdį iki galo paspaudžia ne iškart pamatęs kliūtį –

skaičiuojama, kad jo reakcija trunka apie sekundę, per kurią automobilis įveikia dar 25 metrus. Tad bendras sustojimo atstumas pailgėja iki 73 metrų.

„Didžiausias autonominio stabdymo sistemos privalumas – minimalus reakcijos laikas. Jis siekia kelias sekundės dalis, tad automobilio sustojimo distancija, priklausomai nuo greičio, dėl autonominio stabdymo sistemos gali sutrumpėti net trečdaliu, – skaičiuoja M. Daujotas.

Pasak D. Jonušio, technologijų nauda neginčytina, tačiau KET numatyto greičio reikalavimų laikymasis – viena svarbiausių dedamųjų siekiant maksimalaus saugumo šalies keliuose. „Infraraudonųjų spindulių kamera, autonominio stabdymo ir kitos sistemos veikia tinkamai, kai vairuotojas atlieka savo darbą – važiuoja saugiai ir atsakingai“, – sako vairavimo instruktorius.