„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu“, – rašoma departamento pranešime.

Nepavykus gaisro užgesinti, prašoma kuo skubiau kviesti ugniagesius.

Pasak ugniagesių, tokių gaisrų gesinimas daug kainuoja, o užgesinti juos sudėtinga: arti nebūna vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais.

Prie tokių gaisrų būna sunku privažiuoti, automobiliai klimpsta, lūžta, genda brangi technika.

„Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant“, – rašo ugniagesiai.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės. Vien praėjusią parą tokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje.

Gaisrų metu iš viso šalyje šiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų.

Iš viso pernai atvirosiose teritorijose kilo 4980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha.

Už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.