Sukčiai, skambindami potencialioms aukoms, sugeneruoja realius Lietuvoje egzistuojančius ir kitiems žmonėms priklausančius numerius. Perskambinus tuo numeriu, atsiliepia jau kitas žmogus, kuris apie tai, kad buvo pasinaudota jo numeriu, net nieko nežino.

Daugiau apie tai kalbėjo RRT Tarybos narys, pirmininkės pavaduotojas Darius Kuliešius.

– Kaip galima pavogti kito žmogaus numerį? Ar čia yra sudėtinga, galbūt reikalingos ypatingos žinios?

– Tai yra didelis nusikalstamas verslas. Šiuolaikinių technologijų pasaulyje tai padaryti yra tikrai lengva ir nebrangu. Kompiuterinių programų pagalba yra galimybė suprogramuoti tokį numerį arba tokią grupę numerių, kokie sukčiams yra reikalingi. Taip pat išsiųsti skambučių srautą tai šaliai, regionui, labiausiai tinkančiais numeriais. Sukčiai nori, kad kuo daugiau vartotojų atsilieptų. Vartotojai dažnai neatsiliepia į nepažįstamus numerius, sukčiai bando pataikyti – paskambinti lietuvišku numeriu arba tuo, kuris yra labai panašus į numerį, kuriuo naudojasi pats vartotojas.

Sukčiai nori, kad kuo daugiau vartotojų atsilieptų.

– Kaip tie sukčiai parenka, kokius telefono numerius generuoti? Tarptautinį Lietuvos kodą žino, bet greičiausiai nežino operatorių kodų, kurie būna priskirti telefonų numeriams. Gal jie tuos numerius iš kažkur irgi gauna? Ar tai duomenų vagystės, ar dar kažkas?

– Sukčiai šioje srityje yra tikrai profesionalūs. Kiekvienos šalies numeracijos ypatybes jie yra išsiaiškinę ir būtent jas pritaiko. Yra naudojamas kompiuteris ir internetas duomenų siuntimui, kur dažniausiai keliauja srautas iš užsienio. Tarkime, 100 megabitų duomenų srautas, atkeliaujantis į Lietuvos operatorių tinklus, pavirsta į dešimtis tūkstančių balso skambučių. Tie balso skambučiai yra suprogramuojami skambinti iš tokio numerio, koks sukčiams atrodo tinkamiausias apgauti žmones. Gali būti klastojama dalis numerio, visas numeris, gali būti pasirenkamas konkretus numeris – banko, Mokesčių inspekcijos. Sukčiai skirtingu laikotarpiu pasirenka skirtingą taktiką ir ją laikas nuo laiko keičia.

– Kyla klausimas, ar valstybės tarnybos gali dėl to ką nors padaryti?

– Be abejo – ne tik valstybės tarnybos, bet ir rinkos dalyviai, kurių paslaugomis vartotojai naudojasi.

– Jūs čia kalbate apie operatorius?

– Apie operatorius ir finansinį sektorių – bankus, kurie šioje vietoje irgi yra suinteresuoti, kad jų sektorius būtų saugus vartotojams.. Elektroninių ryšių srityje turime daug įpareigojimų ir bendradarbiavimo, kur per ketvirtį yra blokuojami milijonai skambučių. Pagal naujausius duomenis, šį ketvirtį kiekvienas operatorius blokuoja po milijoną 300 tūkst. tokių sukčių skambučių – tai yra iki 10 proc. viso srauto. To nepakanka – mastai yra labai stipriai augantys. Be tų reguliavimų ir ribojimų, kurie šiai dienai yra, analizuodami situaciją ir matydami ją realiu laiku, bandome prisitaikyti su naujais kriterijais, kaip atpažinti tuos sukčius. Taip pat įvedame naujus įpareigojimus. Šiai dienai yra dar vienas padarytas dalykas – visų institucijų ir rinkos dalyvių bendradarbiavimas, kur visą parą (24/7) yra centruojama informacija apie sukčiavimus. Vartotojai gali paskambinti, pranešti, į tą informaciją yra reaguojama, ja dalijamasi. Toks modelis startavęs yra visai neseniai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tie, kurių numeriai yra sugeneruojami, nieko nežino apie tą sukčiavimą. Jeigu kažkam kažką pavyksta apgauti, greičiausiai toks žmogus tikrai sulauks skambučio iš policijos. Kaip apsiginti tokiems žmonėms, kurie nieko nežinojo, bet jų numeriu buvo pasinaudota?

– Geras klausimas. Sakyčiau, kad vartotojai turėtų naudoti šį atskambinimo būdą kaip savęs apsaugojimą. Jeigu numeris yra suklastotas, sukčiai niekada neatsilieps. Sukčiai daro psichologinį poveikį. Kaip atpažinti, kad jums skambina sukčius? Būtinai bus kažkoks emocinis turinys, spaudimas kažką daryti greitai.

– Kas tokiu atveju, jeigu žmonių numeriais pasinaudojo, o jie nieko nežinojo – reikalinga išklotinė?

– Šioje vietoje dažniausiai yra naudojami įmonių vardai. Svarbu, kad tos įstaigos viešai komunikuotų ir vartotojams praneštų, jog ypač šiuo laikotarpiu bandoma pasinaudoti. Visuomenei svarbus informavimas.