Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Viena iš 50 sukčių atakų baigiasi realia žala – tai parodė „Swedbanko“ užsakymu atlikta apklausa.

Trečiadienį bus pristatyti tyrimo rezultatai, sukčiavimo mastai ir būdai, kaip apsisaugoti. Kito – SEB banko neseniai darytas tyrimas parodė, kad pastaruoju metu nukentėjusių nuo telefoninių sukčių daugėja itin sparčiai. Ankščiau telefonu skambindavę ir prisistatydavę artimais giminaičiais, prašančiais pagalbos, dabar sukčiai prisistato teisėsaugos institucijų pareigūnais.

Statistika rodo, kad sukčių istorijomis dažniausiai patiki maždaug 50 metų moterys. Specialistai sako, kad ateityje tokių nusikaltimų tik daugės.

„Žmogui reikia įsisamoninti, kad jo fiziniai dokumentai yra lygiaverčiai elektroniniams dokumentams. Tai būtent tie mechanizmai, kuriuos jis naudoja save identifikuoti. Niekas negali reikalauti šitų duomenų, lygiai taip pat, kaip niekas negali perimti iš jūsų nei paso, nei tapatybės kortelės, nei kito asmens dokumento. Tai yra grėsminga jums. Reikia įsisąmoninti, kad elektroninė tapatybė yra lygiai tokia pati“, – aiškina M. Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius Marius Laurinaitis.