KT pranešė priėmęs dalį individualaus prašymo įvertinti Ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatos, susijusios su leidimo asmeniui laikyti ginklus išdavimu, konstitucingumą.

Pareiškėjas prašo teismą įvertinti leidimo ginklui išdavimo tvarką, kiek ji nenustato laikotarpio, per kurį duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą ar galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjas į KT kreipėsi po to, kai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimą neperregistruoti jam išduoto leidimo laikyti ginklus.

Pareiškėjas skundėsi teismui, bet šis skundą atmetė, nustatęs, kad policija padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas kelia ar gali kelti grėsmę. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pareiškėjas sako, kad įstatyme nustatytas asmens teisių ribojimas turi būti aiškus, konkretus ir trukti įstatyme apibrėžtą terminą, o asmuo turi teisę žinoti, kada jis bus laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus tam, kad įgytų tam tikrą teisę arba kada jo teisių suvaržymai baigsis.

Dabartinė įstatymo redakcija numato, kad leidimas ginklui panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.