Apygardos teismo nuosprendžiu už šiuos nusikaltimus V. Pituškienei buvo paskirta 7,5 tūkst. eurų bauda, taip pat trejiems metams atimta teisė būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apygardos teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi tik tam tikra jų dalimi, negretino jų tarpusavyje, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinis teismas nustatė, kad kaltinime nurodytas V. Pituškienės įsigytas nešiojamasis kompiuteris ir modemas buvo naudojami vykdant savivaldybės tarybos nario veiklą, o šių įrenginių įsigijimo išlaidos buvo laikomos kompensuotinomis išlaidomis.

Tinkamomis išlaidomis apeliacinis teismas pripažino ir kaltinime nurodytas 60 eurų išlaidas degalams, apmokėtas V. Pituškienės dukters ir žento banko kortelėmis, bei grynaisiais pinigais apmokėtas 10 eurų išlaidas, nes nebuvo paneigta, kad šios išlaidos yra susijusios su savivaldybės tarybos nario veikla.

Šioje byloje V. Pituškienei kaltinimai buvo pareikšti iš viso dėl 44 kasos kvitų už išlaidas degalams, tačiau apygardos teismui iš kaltinimo pašalinus 23 kasos kvitus kaip susijusius su savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidomis, o apeliacinės instancijos teismui pašalinus dar 3 kasos kvitus, liko klausimas dėl 18 kasos kvitų (iš viso už 666 eurus), apmokėtų svetimomis banko kortelėmis, vertinimo.

Teisėjų kolegija sutiko, kad pasitvirtino faktas, jog keliolika atvejų savivaldybei buvo pateikti ne V. Pituškienės ar jos vyro apmokėti kasos kvitai, bet iš tos pačios degalinės panašiu laiku gauti kitų asmenų banko kortelėmis apmokėti kasos kvitai, tačiau tai nepatvirtina V. Pituškienės veiksmuose buvus sukčiavimo požymių.

Nenustatyta, kad V. Pituškienė sąmoningai rinko svetimus kasos kvitus už degalus ir juos pateikė prie savivaldybės tarybos nario išlaidų suvestinių, siekdama apgaule iš savivaldybės administracijos gauti pinigines išmokas.

Priešingai, byloje nustatyta, kad V. Pituškienė neturėjo savanaudiškų tikslų pasipelnyti apgaulės būdu. Pradėjusi eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, ji atsisakė priklausiusio beveik 1600 eurų atlyginimo, neprašė iš karto padengti išlaidų antram kompiuteriui įsigyti (tai padarė tik po kelių mėnesių, kai sugedo pirmasis kompiuteris), neprašė atlyginti kompensuotinų išlaidų už įsigytą telefono ryšio įrangą ir telefono ryšio paslaugas.

Be to, V. Pituškienė, gavusi atsakymą iš Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, tą pačią dieną grąžino savivaldybės administracijai daugiau nei 1 tūkst. eurų, t. y. beveik dvigubai didesnę sumą, nei ji buvo kaltinama pasisavinusi už svetimomis banko kortelėmis apmokėtus degalus.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.