Metai su smurto orderiu: kai kurie mušeikos akivaizdžiai ignoruoja reikalavimus

Per metus skirta daugiau nei 20 tūkst. orderių, tačiau paaiškėjo, kad kone dėl pusės atvejų pradėtos administracinės bylos dėl įpareigojimų nesilaikymo. Vis dėlto valdžia jau dabar sako, kad priemonė pasiteisino, bet išvadų neskuba teikti Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovai.

Atvėsti ir pasėdėti ant nusiraminimo kėdutės – 15 dienų, bet ne namuose ir po to, kai išprašys policija.

 „Manau, kad čia tinkamas dalykas. Yra daug moterų, kurios kenčia“, – teigė pašnekovė. 

Nuo 2023 m. liepos mėnesio šalyje pradėjęs veikti apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas, kai policija gauna pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje galimos rizikos.

„Tik tada, kai nėra pagrindo pradėti ikiteisminio, yra atliekamas smurto rizikos vertinimas“, – aiškino Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.

„Kad jam bus trenkta, kad bus pradėtas mušti, kad bus pradėti atimti daiktai ir pradėti laužyti“, – sakė Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Nomeda Cibarauskienė.

Iš viso per pastaruosius 12 mėnesių policijoje registruota virš 53 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Iš tų pranešimų buvo pradėta beveik 8 tūkst. ikiteisminių tyrimų ir 21 tūkst. su trupučiu skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, – pabrėžė M. Akelaitis.

Įtariamą smurtautoją pareigūnai gali įpareigoti nedelsiant palikti namus ir juose nesirodyti 15 dienų.

„Manau, pirmam laikui tikrai veiksminga, bet ilgalaikiam nežinau“, – teigė pašnekovas.

„Tikrai orderių galiojimo laikotarpiu vyksta patikrinimai“, – tikino M. Akelaitis.

Nesilaikant orderio įpareigojimų – laukia bauda, o tokių nesilaikančių yra beveik pusė. Anot policijos, per metus pradėta kiek daugiau nei 9 tūkstančiai administracinių bylų.

Turime ir rekordininkų, kurie ne po vieną ir ne du kartus bausti už orderio reikalavimų pažeidimą, bet skaičiai turbūt artėja link 10 ir daugiau.

„Yra tam tikra grupė žmonių, kuri akivaizdžiai ignoruoja orderio reikalavimus. Turime ir rekordininkų, kurie ne po vieną ir ne du kartus bausti už orderio reikalavimų pažeidimą, bet skaičiai turbūt artėja link 10 ir daugiau“, – aiškino M. Akelaitis.

Už pakartotinį nusižengimą skiriama beveik 800 eurų bauda. Jei dalis piktybiškai ignoruoja, klausimas, ar priemonė tikrai veikia, bet valdžia jau turi išvadą.

„Metai laiko, mes norime greitai rezultato, bet galiu pasakyti, kad pasiteisino dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai yra prevencinė priemonė nelaukiant blogiausio ir labai aiškūs algoritmai, kas ką daro“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

„Mes manome, kad šiek tiek per anksti kalbėti, pati priemonė pasiteisino ar nepasiteisino“, – pabrėžė N. Cibarauskienė.

Išvadų neskubanti daryti pašnekovė sakė, kol kas puikiai sudiriguota, kas vyksta su galimai nukentėjusia puse.

„Pagalba įsijungia momentaliai nuo pranešimo gavimo. Visada rekomenduojame teisininko pagalbą, psichologo, konsultanto konsultavimą“, – kalbėjo N. Cibarauskienė.

Ką per 15 dienų veikia galimas smurtautojas? Ar nekaupia dar daugiau pykčio, ar keičiamas jo elgesys ir kaip išlaikomi įsipareigojimai?

„Asmuo, kuris buvo įpareigotas kurį laiką gyventi atskirai, turi pareigą rūpintis savo būstu bei vaikais ir panašiai, bet jis įpareigotas nesilankyti tam tikrą laiko tarpą“, – šnekėjo advokatas Raimundas Jurka.

Anot viceministrės, tuo metu, kai žmogus palieka namus, atsiklausiama, ar jis turi, kur eiti ir informuojama apie elgesį keičiančią pagalbą. Tokia yra, bet jei pats žmogus priims.

„Priverstinis veiksmas neapsivainikuos sėkme, motyvacija turi būti vidinė“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Per pusmetį maždaug po 200 orderių yra apskundžiami. Šiuo metu daugiausia orderių sulaukė vyrai, bet kaip galimos aukos kreipiasi ir jie, o teisininkai kalba ir apie kitą orderio pusę.

„Artimoje aplinkoje kartais žmonės sugalvoja galbūt papiktnaudžiauti, pasinaudoti galimybe tvarkantis tam tikrus klausimus, ar santuokų nutraukimo bylose, ar sprendžiant konfliktus su partneriu“, – kalbėjo advokatas.

Teisininkai vardija atvejus, kai santykių krizėje policija pasitelkiama kerštui – kai orderis tampa įrankiu neįtikusį partnerį išstumti iš namų.

„Pranešimas teisėsaugai apie galimą smurto atvejį ar kilus pavojui nėra šmeižimas“, – pabrėžė advokatas.

Šmeižtu galėtų būti laikoma, jei prieš neteisingai apkaltintą žmogų pradedamas baudžiamasis procesas. Teisininkai primena, jog už melagingus pranešimus taip pat gresia atsakomybė.