Absurdiška situacija

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo, kad būtina griežtinti bausmes už ekonominius nusikaltimus. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, dėl mokestinių nusikaltimų valstybei vien per trejus pastaruosius metus jau padaryta žalos daugiau kaip už 90 mln. eurų.

Teisininkai ironizuoja, kad net girti vairuotojai Lietuvoje gali būti griežčiau nubausti nei milijonų eurų vagys. Tai patvirtina ir M.Žalimo istorija.

Nesumaišykite – tai ne tas pats patologiniu melagiu įvardytas M. Žalimas, pagal kurio parodymus buvo sukurpta baudžiamoji byla Policijos departamento aukšto rango pareigūnams, kuriuos teismai išteisino, o Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro kasacinį skundą. Pastarojo "policijos informatoriaus" bendravardis ir bendrapavardis, tik septyneriais metais vyresnis, pagautas sukčiaujant teismų nevengia.

Atvirkščiai, netgi atlikęs dalį bausmės, mušasi į krūtinę prašydamas pirma laiko paleisti, žadėdamas atlyginti dalį valstybei padarytos žalos. Bet jau trylika kartų teistas M.Žalimas, atrodo, yra patologinis sukčius, mat, vos užtrenkęs įkalinimo įstaigos duris, vėl griebiasi ankstesniojo amato. Ir kodėl gi ne – iki šiol Temidė jam buvo maloninga.

Teisėjos reveransai

Akmenės apylinkės teisme neseniai pagarsintas jau tryliktas nuosprendis mažeikiškiui M.Žalimui. Šešiolika metų Mažeikių rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja dirbusi ir vos metus Akmenės rajono teisme bylas nagrinėjanti teisėja Daiva Maneikienė savo kraštiečiui paskelbė ganėtinai švelnų apkaltinamąjį nuosprendį.

Už sukčiavimą panaudojant suklastotas sąskaitas faktūras ir kartu su bendrais pasisavinus beveik 53 tūkst. eurų PVM jam buvo skirta ketverių metų nelaisvės bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, nurodant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat sumokėti 25 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą. M.Žalimas taip pat buvo įpareigotas per bausmės atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą valstybei – 1,9 mln. eurų.

Bausmės vykdymas buvo atidėtas ir M.Žalimo bendrininkams – seseriai Neringai Žalimaitei ir Sergejui Borusui, kurie buvo nuteisti taip pat už sukčiavimą.

Teisėjos malonę sukčiams galima iš dalies pateisinti, tai pabrėžiama ir nuosprendyje. Mat teisme buvo nagrinėjami net dešimties metų senumo įvykiai. Kita vertus, teismo procesas ne vien dėl kaltinamųjų kaltės nepagrįstai užsitęsė. Būtent šios aplinkybės, kaip įprasta teismų praktikoje, leidžia švelninti bausmę.

Tačiau teisiamas M.Žalimas buvo ne šiaip eilinis pilietis. 2011 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo jis už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtą juridinio asmens veiklą ir pasikėsinimą padaryti neteisėta veiklą – klastojant PVM sąskaitas faktūras pasisavinta maždaug 180 tūkst. eurų PVM, buvo nuteistas net vienuolika metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat iš jo priteista sumokėti beveik 2 mln. eurų, kuriuos jis pasisavino nesumokėdamas PVM. Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino net penkeriais metais, o praėjusiųjų metų gegužę Marijampolės apylinkės teismas M.Žalimą lygtinai paleido iš pataisos įstaigos neatlikus beveik ketverių metų bausmės.

Dar daugiau, 2006-aisiais, kai M.Žalimas darė nusikaltimus, jis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir turėjo neišnykusį teistumą. Ar visa tai negalėjo būti aplinkybės pasvarstymui, ar tikrai jau dvylika kartų teistas M.Žalimas, darydamas analogiškus nusikaltimus, nusipelnė švelnios bausmės, ją atidedant?

Į panašų klausimą teisėja D.Maneikienė atsako kategoriškai: "Nors kaltinamasis M.Žalimas nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir yra teisiamas už vieną sunkių nusikaltimų, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir padėjėjas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013 m. gegužės 14 d., kai Mindaugas Žalimas buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, naujų nusikalstamų veikų padarymu jis nėra kaltinamas, probacijos skyriaus duomenimis, jokių pažeidimų nepadarė."

Prokurorą nustebino

Bylą tyręs Telšių apylinkės prokuroras Sigitas Bružas prisipažino esąs nustebęs ne tik dėl paskirtos švelnios bausmės, bet ir teisėjos išvedžiojimų.

Jis yra nuteistas, bet lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, bausmės laikas nėra pasibaigęs.

"Teisėja nuosprendyje rašo, kad M.Žalimas – kaltinamasis. Bent man tai keistai skamba, nes šioje byloje teisiškai jis buvo nuteistasis. Ši sąvoka neišnykusi ir šiandien – jis yra nuteistas, bet lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, bausmės laikas nėra pasibaigęs", – kalbėjo prokuroras.

Teisėja nutartyje pažymėjo, kad būtent aplinkybė, jog M.Žalimui "iki lygtinio paleidimo pabaigos liko kiek daugiau kaip septyni mėnesiai", yra dar viena "reikšminga aplinkybė" paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

S.Bružas prasitarė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu, kuriame pagrindinis įtariamasis – tas pats M.Žalimas. Teismas jį buvo leidęs suimti trims mėnesiams, tačiau, prokurorui sutikus, suėmimas nebuvo tęsiamas, o vyras paleistas anksčiau laiko.

Sukčiavimo rekordas

Praėjusiųjų metų gruodį FNTT Šiaulių apygardos valdyboje buvo baigtas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Pasirodo, 2013 m. viduryje lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, M.Žalimas ėmėsi įprastos veiklos. Vykdydamas individualią veiklą, siekdamas savo ar kitų naudai išvengti didelės vertės mokėtino PVM, į apskaitą galbūt įtraukė realiai neįvykusias pirkimo ūkines finansines operacijas daugiau kaip už 12 mln. eurų, o vykdydamas prekybą naftos produktais, buhalteriniuose dokumentuose įrašydavo, kad jie parduoti bendrovėms, kurios realiai jokios veiklos nevykdė – taip buvo išvengta sumokėti PVM.

Pareigūnai 2014–2015 m. fiksavo mažiausiai penkis epizodus, kai M.Žalimas, pasitelkęs jau ne seserį, bet sūnų Martyną ir dar aštuonis asmenis, išvengė maždaug 8,7 mln. eurų PVM. Ši suma pretenduoja į PVM grobstymo rekordą.

Kriminalinės žvalgybos duomenys rodo, kad finansinės operacijos buvo vykdomos pasitelkus ne tik veiklos nevykdančias bendroves, kurioms vadovavo gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Į sukčiavimo schemas buvo įtraukta ir Vilniuje registruota, tačiau veiklą Mažeikiuose vykdanti UAB "Grudita". Šios pervežimais ir naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės direktorius – M.Žalimo sūnus Martynas, tačiau, pasak tyrėjų, surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad faktiškas vadovas ir savininkas buvo tėvas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, "Grudita" yra tarp didžiausių skolininkų, kurie nesumokėjo pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių. 2014 m. bendrovės metinė apyvarta buvo veik 20 mln. eurų. Kriminalinės žvalgybos duomenimis, bendrovė pirko naftos produktų iš Latvijoje veikusios estiškos bendrovės tiesiogiai arba per įkurtas fiktyvias bendroves ir parduodavo Lietuvoje registruotoms Mažeikiuose, Šilalės rajone ir Kazlų Rūdoje veikiančioms penkioms įmonėms, turinčioms mažuosius degalų tinklus visoje Lietuvoje. Nustatyta, kad per dieną į Lietuvos rinką patekdavo penkių–dešimties benzovežių (150–300 tonų) degalų. Jis degalinėse būdavo parduodamas pigiau, nes, panaudojus fiktyvių įmonių grandinę, buvo sumažintas mokėtinas PVM.

Geriau žvirblis rankoje?

Šį ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir prižiūrintis Šiaulių apygardos prokuroras Egidijus Timonis, paklaustas, kodėl milijoninėmis aferomis įtariamam M.Žalimui ne tik nebuvo prašoma pratęsti kardomojo suėmimo, bet buvo sutikta paleisti jį anksčiau, nei turėjo baigtis kardomasis suėmimas, kalbėjo filosofiškai: "Tyrimas labai didelės apimties. Nėra gera praktika, kai žmonės metų metais laikomi suimti. Nematėme reikalo, kad būtų suimtas."

E.Timonis atviravo, kad į jį kreipėsi pats suimtasis M.Žalimas ir jo advokatas, siūlydami savotišką sandėrį: prokuroras neprašo pratęsti suėmimo, o M.Žalimas sutinka sumokėti 50 tūkst. eurų užstatą kaip kardomąją priemonę bei iš dalies atlyginti žalą – į valstybės biudžetą sumokėti 150 tūkst. eurų.

"Visos žalos neturime galimybės išsireikalauti, – sakė prokuroras, paklaustas, ar 1,5 tūkst. eurų yra adekvatu milijoninei žalai. – Daugiau pinigų iš jo paimti mes neturime svertų, nes turto savo vardu jis neturi. Ir gerai, kad jis pinigus įnešė. Mes patys tų pinigų nebūtume galėję paimti. Taigi tą sumą reikėtų vertinti kaip papildomai išieškotą į valstybės biudžetą."

Siekė visiškos laisvės

M.Žalimą iš įkalinimo įstaigos paleidus laikinai, Marijampolės miesto apylinkės teismas jam skyrė įpareigojimą: neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

2014 m. liepą ir 2015 m. gegužę buvo atlikti jo nusikalstamumo elgesio rizikos tyrimai naudojant "OASys" metodiką ir nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika. Ironija – būtent 2014 m. pabaigoje ir beveik per visus 2015 m. M.Žalimas ir darė naujus nusikaltimus. Tačiau tokios išvados leido Mažeikių apylinkės teismui leisti M.Žalimui išvykti į "verslo komandiruotę" į Austriją, kur jis yra įsteigęs savo bendrovę.

Redakcijos šaltinių teigimu, sukčiavimu įtariamas vyras apsilankė ir Bulgarijoje, Latvijoje.

Mažeikių rajono apylinkės teismas M.Žalimui buvo ypač palankus, kai vyras siekė absoliučios laisvės – nebūti suvaržytam teismo įpareigojimo būti namuose nuo 22 iki 6 val. Šis teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį kita – tęsti darbą. Laimei, Telšių prokuroras S.Bružas tokią nutartį pastebėjo, apskundė ir Šiaulių apygardos teismas ją panaikino.

Nepavyko per duris – galima pabandyti brautis pro langą. 2014 m. rudenį M.Žalimas vėl kreipiasi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl jam skirto įpareigojimo. Šįsyk gudriau prašyta: skirti ne kitą įpareigojimą, seną panaikinus, bet išaiškinti, ar jam leidžiama išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai susiję su darbu arba mokymusi, be atskiro probacijos skyriaus leidimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Teismas išaiškino – leidžiama.

"Mažeikių rajono apylinkės teismas nepagrįstai susiaurino probacijos tarnybos teises, įtvirtintas Probacijos įstatyme, nukrypo nuo Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmių vykdymą, nukrypo ir nuo jau susiformavusios praktikos taikant minėtų įstatymų normas. Taip spręsdamas teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad probacijos tarnybos privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą bei kontroliuoti probuojamųjų asmenų elgesį" – taip konstatuota Šiaulių apygardos teismo neskundžiamoje nutartyje, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis.

Senas klientas

Sutikime: keistai skamba išvada, kad M.Žalimui "nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika". Jis teisėsaugos pareigūnams seniai žinomas kaip PVM grobstytojas. Tik prekiaujantis ne oru, kaip daro panašūs į jį, bet realiomis prekėmis, tačiau dalis įmonių nevykdo realios veiklos.

Dar 2004 m. M.Žalimas su dar trimis bendrais į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo dėl prekybos mediena ir metalo laužu. Nustatyta, kad ši grupė asmenų nuo 2002-ųjų rugsėjo iki 2004-ųjų gegužės įsteigė keletą bendrovių, kurios buvo tik priedanga jų vykdomai neteisėtai veiklai nuslėpti. Dėl to į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau apie 6 mln. litų PVM. Teismas M.Žalimą nuteisė septyneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme ir suėmė teismo salėje, o iš visų keturių teisiamųjų priteisė solidariai mokesčių inspekcijos naudai beveik 6 mln. litų. Teismas taip pat konfiskavo M.Žalimo turėtas UAB "Minrūnas" akcijas ir aštuonis automobilius.

Prezidentė siūlo griežtinti bausmes

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūlo sugriežtinti bausmes už didelio masto mokesčių vengimą.

Dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla atskleidė teisines spragas, kurios leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems sukčiams atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės.

Pasak prezidentės, mokesčių vengimas yra ne tik sunkus nusikaltimas, kuris skurdina valstybę ir žmones. Tai ir grėsmė politinės sistemos skaidrumui. Finansiniai nusikaltimai didina šešėlinę ekonomiką, augina socialinę nelygybę, iškreipia teisingumą ir kenkia valstybės finansiniam stabilumui.

Prezidentė siūlo už didelio masto sukčiavimą mokesčiais bausti kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad daugiau kaip 19 tūkst. eurų (500 MGL) mokesčių nuslėpusiems arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims būtų taikoma tokia pat atsakomybė kaip ir už sukčiavimą – tai yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kartu dvigubai pailgėtų ir tokių nusikaltimų senaties terminai.

Šiuo metu tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas yra traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama kaip už paprastą vagystę. Pagal dabar galiojančius įstatymus maksimali bausmė net už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus – laisvės atėmimas iki trejų metų, kuri praktikoje paprastai net nėra taikoma, o dėl trumpų senaties terminų sukčiai išvengia teisingumo.

Mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika ir užsienio šalyse – pavyzdžiui, Latvijoje ir Čekijoje už tai gresia net iki dešimties metų kalėjimo.

Prezidentė jau prieš keletą metų siūlė dešimteriopai didinti baudas už korupcinius ir finansinius nusikaltimus, tačiau politinės valios tuomečiame Seime užteko jas padidinti tik penkis kartus, o ir jų išieškojimas dažnai stringa.

Prezidentės teigimu, adekvačios bausmės turi tapti vienu iš kovos su mokestiniu sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais prioritetų.