Pasak VMVT, gyventojų pateikiamuose pranešimuose minimas panašus scenarijus: gyvūnų globėjais prisistatantys asmenys atvyksta pas žmones ir apkaltinę, kad gyvūnas blogai prižiūrimas, laikymo sąlygos neatitinka gerovės reikalavimų ir pan., augintinį atima ir išsiveža.

„Neretai vėliau socialiniuose tinkluose ar kitu būdu paskelbiama apie rastą gyvūną, prašoma paramos jam gydyti ar pan. Informacijos apie tai, kas nutinka šiems augintiniams ar kaip panaudojamos atjaučiančių gyventojų paaukotos lėšos, nėra. Tokiu būdu pasisavintas ne vienas šuo net keliuose Žemaitijos miestuose“, – teigia VMVT.

Gyventojams pranešus apie šunų nusavinimo atvejus, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo.

„Tokie gyvūnų „globėjai“ menkina ir kompromituoja visų sąžiningai ir pasiaukojančiai gyvūnus gelbėjančių ir globojančių asmenų ir organizacijų vardą, todėl ragintume gyventojus apie panašius atvejus pranešti policijai arba teritoriniams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniams“, – pabrėžė VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.

Pasak jos, svarbu žinoti, kad konfiskuoti ar laikinai paimti gyvūną iš juo nesirūpinančio šeimininko gali tik įpareigotų valstybės institucijų pareigūnai ir atstovai, turintys tai patvirtinančią teismo nutartį, taip pat pateikę tarnybinius pažymėjimus, kitus patikrinimo teisėtumą įrodančius dokumentus. Į privačių savininkų pastatus šie asmenys taip pat gali patekti tik su teismo nutartimi arba gavę savininkų sutikimą. VMVT pabrėžia, kad be minėtų sąlygų paimti gyvūno negali net ir oficialiai registruoti gyvūnų globėjai.

Siekiant išvengti sunkumų įrodant šunų, kačių ar šeškų nuosavybės teises, VMVT rekomenduoja registruoti juos Gyvūnų augintinių registre.