To siekė įrodymų tyrimą atnaujinti prašę A. Paleckio advokatai Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, advokatai teigė, kad M. Chodorkovskis neseniai Europos Parlamente pristatė ataskaitą „Kremliaus įtaka ES politikai“, kurioje sakė, kad A. Paleckis mažiausiai nuo 2010 metų bendrauja su Kremliaus įtakos agentais ir tęsia tai net būdamas kaltinamas šnipinėjimo byloje.

Advokatų teigimu, Kremliaus kritikas taip pat teigė, kad Rusijos valdžia suformavo darbo grupę, skirtą A. Paleckio bylai ir Sausio 13-osios įvykiams, o šios šalies žvalgybos agentai įdėmiai seka teismo procesą ir ruošia pagalbą buvusiam politikui.

A. Paleckio gynėjai tvirtino, kad esant šioms aplinkybėms byloje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoju M. Chodorkovskį. Be kita ko, K. Ragaišis teigė, kad Kremliaus kritiką būtina apklausti ir dėl to, kad jis gali disponuoti ne vieša Šiaulių teismo nagrinėjamos bylos medžiaga.

Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Vilma Vidugirienė tokį kaltinamojo gynėjų prašymą siūlė atmesti ir pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės niekaip nėra susijusios su šia byla bei priminė, kad pats M. Chodorkovskis teigė, kad jo turima medžiaga yra žurnalistinio pobūdžio ir jos teisme patvirtinti neįmanoma.

V. Jončo teigimu, teismas prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo atmetė ir teigė, kad M. Chodorkovskio paskelbti teiginiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės apie Kremliaus esą suburtą darbo grupę ar žvalgybos veiksmus negali būti vertinamos šiame procese.

Šiame posėdyje prokurorė V. Vidugirienė taip pat pradėjo sakyti savo baigiamąją kalbą, kurios metu turėtų pasiūlyti A. Paleckiui ir kartu su juo teisiamam vilniečiui verslininkui Deimantui Bertauskui, jos nuomone, tinkamas bausmes.

V. Jončo teigimu, prokurorė posėdyje skaitė kaltinamąjį aktą, tačiau jai perėjus prie pažymų, kurios buvo paskelbtos uždaruose teismo posėdžiuose, neviešu padarytas ir šiuo metu vykstantis posėdis.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.