Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai po kelis mėnesius trukusio tyrimo nutraukė organizuotų kontrabandininkų, prekiavusių padirbtais vaizdo ir garso įrašų kompaktinėmis plokštelėmis veiklą. Skaičiuojama, kad „piratai“ neteko pelno už daugiau kaip 200 tūkst. litų.

Įsiveždavo iš Rusijos

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininko Roberto Šimulevičiaus, Vilniuje ir Kaune buvo sulaikyti trys Lietuvos bei vienas Baltarusijos piliečiai, organizavę intelektinės nuosavybės objektų kontrabandą bei ją platinę Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse, dažniausiai Latvijoje ir Lenkijoje.

Pareigūnai per kratas iš vilkiko, kuriuo buvo atgabentos kompaktinės plokštelės su neteisėtai atgamintomis intelektinės nuosavybės objektų kopijomis, bei sandėliavimo vietų paėmė daugiau kaip 6500 vienetų materialių laikmenų.

Jose atgaminta 30 tūkst. įvairaus repertuaro audiovizualinių ir muzikinių kūrinių, kurių teisėtų kopijų vertė yra apie 400 tūkst. litų.

„Tyrimo metu buvo atlikta ne viena krata, galime sakyti, kad buvo likviduotas visas tinklas, nes kai kurie iš sulaikytų asmenų užsiėmė padirbtų įrašų atvežimu, kiti rūpinosi jų didmeniniu platinimu“, - sakė R.Šimulevičius.

Padirbta produkcija dažniausiai būdavo siūloma turgavietėse įsikūrusių parduotuvėlių ir kioskų šeimininkams.

Pareigūnų nuomone, laikmenos greičiausiai pagamintos Rusijoje, neteisėtą gamybą vykdančiose gamyklose, ir į Lietuvą gabenamos vilkikuose specialiai tam įrengtose slėptuvėse.

Realizavę iš Rusijos kontrabanda įvežtą produkciją, įtariamieji būtų užsidirbę daugiau kaip 200 tūkst. litų.

Gabeno palydovai

R.Šimulevičiaus teigimu, tai jau ne pirmas kartas šiais metais, kai Lietuvoje sulaikomi nemaži kiekiai Rusijoje pagamintos piratinės produkcijos.

Vasarį Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnai sulaikė tris asmenis, kurie organizavo intelektinės nuosavybės objektų kontrabandą bei jų platinimą Lietuvoje.

Pas juos kratų metu rasta ir paimta daugiau kaip 2500 vienetų materialių laikmenų, kuriose atgaminta virš 12 tūkst 500 įvairaus repertuaro audiovizualinių kūrinių.

Teisėtų šių kopijų vertė galėjo kainuoti apie 140 tūkst. litų, „piratai“ už jas Lietuvoje būtų gavę daugiau nei 40 tūkst. litų pajamų.

Tada Rusijoje pagamintos laikmenos Lietuvą pasiekdavo geležinkelio keliais, specialiai tam keleiviniuose traukiniuose įrengtose slėptuvėse. Kompaktines plokšteles į šalį, išvengdami muitinės kontrolės, gabeno traukinio Vilnius - Maskva vagonų palydovai.

Sprendžiant iš vaizdinio kompaktinio plokštelių apipavidalinimo, pareigūnai mano, kad palydovų į šalį įvežta produkcija sudarė apie 20 proc. Lietuvoje platinamų neteisėtai atgamintų audiovizualinių kūrinių.

“Piratai” pasidarė gudresni

Pasak Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininko Vytauto Simanavičiaus, padėtis Lietuvoje dėl nelegalių kompaktinių plokštelių po truputį gerėja. Tai lėmė ir geras policijos darbas, ir atpigusi licencijuota produkcija.

“Dabar jau tie patys “piratai” perka iš distributorių arba prekybos centruose, užsimeta porą litų ir parduoda”, - kalbėjo V.Simanavičius.

Anksčiau dėl “piratinės” produkcijos nemažai vargo turėjo Vilniaus 1-ojo policijos komisariato pareigūnai, kurio teritorijoje yra „Kalvarijų“ turgavietė.

Šio komisariato Prevencijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Juozo Učkuronio teigimu, bendraujant su Antipiratinės veiklos asociacija nuveikta nemažai darbų, išaiškinta nemažai prekybos nelegalia produkcija atvejų, konfiksuota pačios produkcijos.

„Dabar ir jie pasidarė gudresni. Prekybos vietoje visos kompaktinės plokštelės yra licencijuotos, o kai kažkam prireikia „piratinės“, bėga iš kažkur jų atnešti“, - sakė J.Učkuronis.

Problema - internetiniai „piratai“

Pasak V.Simanavičiaus, didžiausius nuostolius kūrinių gamintojams ir platintojams daro internetiniai „piratai“, kurie dalindamiesi bylomis padaro daugiau žalos nei užsiimantys laikmenų prekyba.

Internete pati populiariausia piratavimo rūšis - „peer to peer“ tinklai, „torrent“ puslapiai, ftp. „Vienose jų norint parsisiųsti kūrinius reikia užsiregistruoti ir mokėti, iš kitų gali imti nemokamai, svarbiausia gauti prisijungimo duomenis ar pakvietimą“, - sakė asociacijos pirmininkas.

Nors internetinis „piratavimas“ yra pasaulinė problema, tačiau V.Simanavičiaus teigimu, kovoti su juo galima, ypač po to, kai pernai liepą buvo pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

„Svarbu noras, autoriai taip pat turi suprasti, kad norėdami gauti pinigų už savo kūrinį, jį apsaugoti, taip pat turi skirti ir dėmesio tam, ir lėšų“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Sutarė dirbti kartu

Dar 2007 m. balandį Policijos departamentas ir Antipiratinės veiklos asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą intelektinės nuosavybės apsaugos srityje. Jo tikslas - ginti autorių teises ir gretutines teises bei stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą šalies vidaus rinkoje ir elektroninėje erdvėje.

Asociacija šiame susitarime įsipareigojo teikti policijos įstaigoms informaciją apie galimus teisės pažeidimus, su jais susijusius asmenis, padėti policijos įstaigoms nustatant autorių ir gretutinių teisių turėtojus ir jų atstovus bei organizuoti policijos pareigūnams seminarus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos temomis.

Policija savo ruožtu įsipareigojo, kad gavusi raštišką Asociacijos pranešimą apie galimus teisės pažeidimus, įstatymų nustatyta tvarka imsis neatidėliotinų priemonių teisės pažeidimams užkardyti, atskleisti ir ištirti, pažeidėjams nustatyti ar sulaikyti.