Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra išaiškino organizuotą 17 asmenų grupę, kuri iš šešėlinės prekybos cukrumi apgaule gavo ir pasisavino beveik 10 milijonų litų valstybei nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Šiuo metu įtarimai sukčiavimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti galimai organizuotos grupės organizatoriams 62-ejų kauniečiui V.A. ir 53-ejų metų Latvijos gyventojui M.S., praneša FNTT.

Nė vienos šalies pilietybės neturintis M.S., FNTT žiniomis, turi aukštąjį tiksliųjų mokslų išsilavinimą.

Be to, įtarimai pareikšti 2 apskaitininkėms ir 10 padėjėjų, iš kurių 4 - nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys Visagino miesto gyventojai. Pasak pranešimo, kitiems galimai organizuotos grupės nariams įtarimai bus pareikšti artimiausiu metu.

„Nustatyta, kad per trejų metų laikotarpį nuo 2010-ųjų metų šie asmenys vykdė prekybą cukrumi - jį importavo į Lietuvą. Apyvarta per šį laikotarpį siekė 100 milijonų litų,“ - spaudos konferencijos metu sakė Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas.

FNTT tyrėjai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, išaiškino, kad į tarptautinę sukčiavimo schemą, kaip įtariama, buvo įtraukta 11 Lietuvoje ir 4 Latvijoje veikiančių bendrovių. Dalis iš išaiškintų bendrovių iš tiesų vykdė veiklą, kitos - įkurtos fiktyviems sandoriams sudaryti.

Kaip atskleista, vengiant mokėti PVM, įtariamųjų valdomos Lietuvoje registruotos bendrovės sudarydavo galimai fiktyvias kompiuterinės programinės įrangos pardavimo Latvijos bendrovėms, kurioms taip pat vadovavo tos pačios nusikalstamos grupės nariai, sutartis. Tokių bendrovių formalūs vadovai buvo asocialūs asmenys iš Visagino, už galimai fiktyvių sutarčių pasirašymą jiems buvo mokamas nuo 100 iki 300 litų mėnesio atlyginimas.

„Šį tyrimą apsunkino tai, kad buvo sukurtos kelios nusikalstamos schemos - kelios įmonių grandys, per kurias buvo forminami dokumentai, ir šios grandys periodiškai būdavo keičiamos: vieną mėnesį viena įmonių grandinė forminama, kitą mėnesį - kita“, - apie tyrimą pasakojo M.Venskūnas.

Už galimai fiktyviai parduodamą kompiuterinę programinę įrangą, įvertintą ne vienu milijonu litų, buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, per keletą kartų paimant iš įmonių kasų. Informacinių technologijų specialistų vertinimu, milijonais litų fiktyvių sandorių dokumentuose įvertinta kompiuterinė programinė įranga yra bevertė.

„Nors dokumentaliai buvo vaizduojama, kad sandorio vertė yra nuo 1mln. iki 2 mln. litų, mums pavyko į savo rankas gauti tos programinės įrangos - tai kompaktiniai diskai, į kuriuos įrašyta programinės įrangos, laisvai prieinamos internetu“, - sakė M.Venskūnas.

Tai, kad fiktyvūs sandoriai iš tiesų buvo imituojami gaminant ir netikras prekes bei jas vėliau realiai vežant iš Latvijos į Lietuvą ar atvirkščiai, prokuroro teigimu, taip pat gerokai apsunkino tyrimą.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, atlikdami kratas įtariamųjų valdomose bendrovėse bei jų gyvenamosiose vietose, rado ir paėmė apie tris šimtus tūkstančių litų grynaisiais pinigais, buhalterinės apskaitos ir kitokių dokumentų.

Vykdant ikiteisminį tyrimą 6 įtariamieji šiuo metu yra suimti. Jiems skirtos kardomosios priemonės - suėmimas nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro spendimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kurio vertė 1,5 milijono litų.

Pareigūnų duomenimis, nė vienas iš įtariamųjų nėra anksčiau teistas, dauguma jų turi aukštąjį išsilavinimą. Jiems pareikšti įtarimai dokumentų klastojimu - maksimali už tai numatoma bausmė yra 8-eri metai laisvės atėmimo.