Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad suėmimas pratęstas atsižvelgus į tai, jog nesikeičia nei pagrindai, nei aplinkybės tokiai kardomajai priemonei taikyti.

Rusijos pilietis J. Melis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos. Suimtojo advokatė Galina Kardanovskaja BNS sakė, kad J. Meilis galėtų dėvėti apykoję, kurios pagalba pareigūnai galėtų kontroliuoti jo judėjimą.

„Jis galėtų gyventi viename iš kambarių trijų kambarių bute, taip pat jis turi galimybę gyventi dalyje privataus namo. Yra variantų. Piniginį užstatą žada surinkti draugai, šeima, yra norinčių jam aukoti. Be to, jis, kaip buvęs karininkas, gauna nemažą pensiją iš Rusijos, todėl jo pragyvenimas Lietuvoje yra užtikrintas. Jis disciplinuotas ir nori dalyvauti procese“, – BNS sakė kaltinamojo gynėja G. Kardanovskaja.

Kitų metų kovą sukaks treji metai, kai Rusijos pilietis laikomas už grotų Lietuvoje. J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12-osios vakarą Lietuvoje, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

Per tą laiką, kol buvo suimtas, advokatai daug kartų rašė skundus aukštesnės instancijos teismui, tačiau nutartys dėl suėmimo pratęsimo būdavo paliktos galioti.

J. Melis Sausio 13-osios byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Šturmavo televizijos bokštą

Rusijos pilietis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.

Sausio 13-osios bylos kaltinamajame akte rašoma, kad J. Melis, būdamas Sovietų sąjungos Komunistų partijos nariu ir sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu, veikė kitų kariškių suburtoje organizuotoje grupėje. Ji susidejo iš kaltinamojo ir 159 kariškių bei politinių veikėjų.

Rusijos pilietis kaltinamas pažeidęs tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudojęs prieš civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdęs ir rėmęs Sovietų sąjungos, šios šalies Komunistų partijos ir jos padalinio Lietuvoje politiką.

Nuo 1991 metų sausio 11 iki rugpjūčio 23 dienos pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą sovietų kariai užgrobė 17 strategiškai svarbių objektų.

VAT Sausio 13-osios byla perduota pernai rugpjūčio 31 dieną. Ji nagrinėjama su pertraukomis, o artimiausi posėdžiai vyks sausį.

Teisiami už akių

Byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje. Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du kaltinamieji – J. Melis ir Genadijus Ivanovas. Pastarasis turi leidimą gyventi Lietuvoje ir nuosprendžio laukia laisvėje.

„Pagal tarptautinę teisę, gyvenamoji vieta nėra priežastis taikyti suėmimą. Juk kitas kaltinamasis (G. Ivanovas-BNS) yra laisvėje. Kodėl vienam iš kaltinamųjų galima netaikyti suėmimo, o kitam galima?“, – stebėjosi advokatė G. Kardanovskaja.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.