„Galbūt artimiausiu laiku kreipsiuosi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė prokurorė.

Ji tvirtino šalies vadovui neįvardijusi konkrečių parlamentarų.

„Konkretūs ikiteisminiai tyrimai aptariami nebuvo“, – teigė prokurorė.

N. Grunskienė sakė, kad tokių Seimo narių yra „keletas“.

Jos teigimu, daliai „čekiukų“ bylose figūruojančių parlamentarų gali būti suteiktas specialiųjų liudytojų statusas, toks praėjusią savaitę suteiktas anksčiau Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu buvusiam laikinajam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui.

Anot prokurorės, šiuo metu atliekami tyrimai dėl 45 šalies savivaldybių tarybų narių lėšų panaudojimo, 44 asmenims buvo pareikšti įtarimai „čekiukų“ bylose, apie 20 bylų jau išnagrinėtos teismuose, dar tiek pat vis dar nagrinėjamos.

N. Grunskienės teigimu, „čekiukų“ bylose jau atlyginta virš 1 mln. eurų padarytos žalos valstybei, sudaryta daugiau nei 50 taikos sutarčių.

Pasak jos, „čekiukų“ tyrimai pasikeitė po to, kai kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui iškeltą „čekiukų“ bylą, konstatavęs, kad politikas leisdamas kanceliarines lėšas padarė nusižengimą, bet jis neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

„Mes išanalizavome Aukščiausiojo Teismo nutartį ir tada mes kiekvieną ikiteisminį tyrimą vertinome pagal ją, (...) mes dabar žinome, ko iš mūsų teismai reikalauja, bet mes dirbame toliau“, – kalbėjo N. Grunskienė.

BNS rašė, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus akciją „Skaidrinam“, teisėsauga pradėjo tyrimus dėl piktnaudžiavimo savivaldos politikų išmokomis.

Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar savivaldybių tarybų nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas.