Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigaliojo iškart, bet ją dar galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kaip jau rašyta, prieš ketverius metus slapta žmones sekanti STT įniršo sužinojusi, kad kažkas žinoma ir apie ją. Tuomet savo mundurą ji bandė išsiskalbti absurdiškais kaltinimais.

Praėjusių metų kovą Vilniaus apygardos teismas išteisino visus keturis kaltinamuosius.

Išteisinamąjį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Generalinė prokuratūra.

Garsių bylų advokatą G. Danėlių prokuratūra siekė patraukti atsakomybėn dėl galimo neteisėto poveikio buvusiam STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei.

Šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti dėl STT pareigūno susirašinėjimo paviešinimo ir gautos informacijos panaudojimo, siekiant, kad būtų nutrauktas prieš A. Petrošių STT atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Generalinė prokuratūra prašė pripažinti G. Danėlių kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, piktnaudžiavimą, grasinimą valstybės tarnautojui ir trukdymą pareigūno veiklai.

Prokuratūra taip pat siekė, kad teisininkui būtų skirta 75 tūkst. eurų bauda ir teisės verstis advokato praktika atėmimas ketveriems metams.

V. Rakauską prašyta pripažinti kaltu dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo. Teisininkui siūlyta skirti 50 tūkst. eurų baudą ir trejiems metams atimti teisę verstis advokato praktika.

Advokatą D. Baroną kaltintojas prašė pripažinti kaltu pagal tokius pat Baudžiamojo kodekso straipsnius, kaip ir V. Rakauską, ir skirti jam 25 tūkst. eurų baudą su draudimu trejus metus verstis advokato praktika.

Tuo metu verslininkui A. Petrošiui prašyta nubausti 50 tūkst. eurų bauda.

Bylos duomenimis, 2020 metų pradžioje, siekiant, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro, kaltinamieji esą bandė paveikti STT pareigūnus, informuodami tarnybą apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis, privačią informaciją apie vieno iš pareigūnų asmeninį gyvenimą.

Kaltinamieji savo kaltę ir tyrimo metu, ir teisme neigė.

Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir papildomai apklausęs išteisintuosius, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad išteisintųjų veiksmai informacija, o vėliau ir advokato G. Danėliaus pranešimas apie ją STT tyrėjai, informuojant, kad, nenutraukus ikiteisminio tyrimo prieš jo klientą, ši informacija bus naudojama teisme kaip gynybos priemonė, nelaikytini nusikalstamais ir užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę.

Nustatyta, kad kaltinime nurodytas STT pareigūno susirašinėjimas programėlėje „Viber“, kuriame buvo galimai privataus pobūdžio informacija, nebuvo neteisėtai perimtas.

Liko nepaneigta vieno iš išteisintųjų versija, kad jam susirašinėjimas buvo per klaidą atsiųstas paties pareigūno, kuris, nors vėliau siųstus duomenis ir ištrynė, adresato neinformavo, kad informacija yra konfidenciali ir skirta ne jam.

Be to, byloje nustatyta, kad dalis galimai per klaidą atsiųstos informacijos buvo tiesiogiai susijusi su A. Petrošiumi ir pastarajam galėjo sudaryti įspūdį apie nesąžiningai prieš jį STT pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą, rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno informavimas, jog turima informacija bus naudojama kaip gynybos priemonė teisme, negali būti laikomas psichine prievarta ar trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti savo pareigas.

Priešingu atveju, iš esmės kiekvienas gynybos prašymas, jį ikiteisminio tyrimo pareigūnui išdėstant su tam tikra sąlyga, galėtų būti traktuojamas kaip psichinė prievarta ar šantažas.

„Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas neatsiejamai susijęs su nekasdienėmis, stresinėmis situacijomis. Atvejai, kai bylose gynėjai kelia nevienareikšmiškai vertinamus klausimus, nėra išskirtiniai, todėl pareigūnai turi būti pasiruošę susidurti su ne visada pagrįstais proceso dalyvių prašymais. Taip pat neabejotinai ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbe kyla ir konfliktinių situacijų, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų psichologinio spaudimo pajautimo ribos yra ir turi būti didesnės nei eilinio asmens“, – pažymėjo teisėjų kolegija.