Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad intensyvi priežiūra pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo iki tol – A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme.

Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

V. Jončo teigimu, A. Paleckio gynėjai prašė kardomąją priemonę panaikinti, o prokurorė siekė, kad ji būtų pratęsta. Pastarąjį kartą intensyvi priežiūra A. Paleckiui buvo pratęsta spalio pradžioje.

Trečiadienį teismas taip pat ketina skelbti sprendimą dėl kartu su A. Paleckiu kaltinamam verslininkui Deimantui Bertauskui taikytinos kardomosios priemonės. Iki šiol jam taip pat buvo skirta intensyvi priežiūra.

Antradienį nuotoliniu būdu vykusio uždaro posėdžio metu teisėja, be kita ko, pagarsino bylos medžiagą. Kitame posėdyje teismas ketina apklausti dalį liudytojų.

Byloje A. Paleckis su D. Bertausku yra kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.