Ketvirtadienį Vilniaus antrajame apylinkės teisme tęsiamas Andriaus Ūso baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl mažametės tvirkinimo.

Šios savaitės posėdyje liudyti iškviestos medikė profesorė Laima Bloznelytė-Plėšnienė, Laimutės Stankūnaitės pažįstama Renata Andriulevičiūtė ir darželio auklėtoja Violeta Dedovienė.

Medikė: A. Ūsas dėmę rodė prie visų

L. Bloznelytė-Plėšnienė yra onkologė, dirbanti Vilniaus universiteto onkologijos institute, profesoriauja Lietuvos edukologijos universitete bei gydo privačiai Vilniuje.

L. Bloznelytė-Plėšnienė teigė, kad su A. Ūsu ji buvo susitikusi prieš beveik penkerius metus. „Man atrodo, kad tai buvo 2007 metų gruodžio arba 2008 metų sausio-vasario mėnesį. Pas mane pasirodė keturi asmenys, atrodė, kad tai šeima. Vienas iš jų buvo apkūnus vyras, be jo – dvi moterys ir mergaitė“, – pasakojo medikė.

Liudytoja spėjo, kad pas ją lankėsi A. Ūsas, L. Stankūnaitė ir jos sesuo Violeta Naruševičienė su savo dukra.

„Kai aš vyrui pasiūliau nusirengti, kad jį apžiūrėčiau, jis pasakė, kad jam visai nereikia konsultacijos, tik pasakė, kad jis turi darinį ant lyties organo. Prie visų jis tą darinį ir parodė. Tai buvo trečiojo laipsnio vyndėmė“, – tęsė profesorė.

Toks darinys nėra liga, o tik kosmetinis darinys. „Tai buvo vienintelis pacientas, kuris kreipėsi dėl vyndėmės ir kuri buvo ant lyties organo. Nemačiau jokios prasmės šalinti tokią vyndėmę, nes ji nesudaro jokių nepatogumų“, – teigė procedūrą atlikti atsisakiusi medikė.

Medikės nuostabai, vyresnioji kartu su A.Ūsu atėjusi moteris, kaip teigiama, Violeta Naruševičienė, L.Stankūnaitės sesuo, pasipiktino tokiu sprendimu ir, anot liudytojos, pareiškė: „Mes mokame, jūs dirbate“. Tuomet V.Naruševičienė esą paprašė apžiūrėti mergaitę. Medikė atliko dalinę apžiūrą, ragino mergaitę leistis apžiūrimai taip, kaip gydytoja apžiūrėjo „tėvelį“.

„Mergaitė pasakė vienintelį sakinį: „Jis man ne tėvelis“, – prisiminė gydytoja. Jos teigimu, atvykėliai prasitarė, kad jie yra iš Garliavos.

Prokuroras: L. Bloznelytė pažeidė įstatymą

Po mirties apliktoje apžiūroje ant A.Ūso kūno vyndėmė neaptikta. Medikė teigė, kad skrodimą atlikę ekspertai galėjo ir nepastebėti vyndėmės šalinimo pėdsakų. Tačiau pati medikė taip pat neaptiko pėdsakų apžiūrėdama lavono nuotraukas.

Teismui įtarimų sukėlė tai, kad pas medikę apsilankę žmonės nebuvo iš anksto užsiregistravę. Taip pat registracijos žurnaluose nebuvo jokių kontaktinių duomenų. Tačiau net ir neįsitikinusi, jog pas ją lankėsi A. Ūsas, medikė tuomet buvo nuvykusi į Garliavą, norėdama perduoti Neringai Venckienei, kad ji turinti informacijos ir galės liudyti teisme.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Motiejūnas tvirtino, kad teisme liudijusi L.Bloznelytė-Plėšnienė pažeidė įstatymą pirmiausia kreipdamasi į privačius asmenis ir teigdama, kad turi naudingos informacijos ir paviešindama medicininės apžiūros duomenis apie privatų asmenį.

Teisme dalyvavusi antroji A. Ūso žmona Goda klausė, kaip minėtos vyndėmės galėjo nepastebėti ji pati, pusę metų gyvenusi su A. Ūsu. Medikė teigė, kad G.Ūsienė turėjo pastebėti tą darinį.

Draugė: L.Stankūnaitės ir dukros santykiai buvo šilti

Antroji liudytoja R. Andriulevičiūtė su L. Stankūnaitė mokėsi mokykloje. Vėliau išvyko į Vokietiją, o bendravimą atnaujino grįžusi iš Vokietijos, prieš maždaug ketverius metus.

A. Ūsą ji teigė porą kartų mačiusi L. Stankūnaitės namuose. Liudytoja teigė, kad L. Stankūnaitės santykiai su dukra buvo motiniški ir šilti.

R. Andriulevičiūtė teigė vieną kartą buvusi Kedžių namuose Garliavoje. Anot jos, L. Stankūnaitė teigė, kad sudaromos kliūtys pasiimti dukrą iš senelių jai skirtam laikui, todėl R. Andriulevičiūtė buvo parašyta važiuoti kartu ir filmuoti vizitą. Tačiau vaizdo įrašas neišliko.

Liudytoja pasakojo, kad mergaitė L. Stankūnaitei prie jos akių pasakė, kad tai, jog ji skriaudžiama „dėdžių“, jai liepė sakyti tėtis (Drąsius Kedys - aut.past.). Anot R. Andriulevičiūtės, mergaitės nevažiuoti su motina prašė ir jos senelis, D. Kedžio tėvas, kuris, pasak liudytojos, teigė, kad už tai jam klius nuo D. Kedžio. Vis dėlto, tiksliai liudytoja negalėjo patvirtinti savo parodymų.

Auklėtoja: mergaitę pasiimdavo L. Stankūnaitė

Vaikų darželio auklėtoja V. Dedovienė teigė, kad iš darželio mergaitę pasiimdavo tik L. Stankūnaitė arba jos tėvai. D. Kedys tik aplankydavo mergaitę.

Bendrosios praktikos gydytoja Rūta Koretkienė, gydžiusi mergaitę nuo 2006 metų lapkričio iki 2008 metų rudens, teigė ypatingų ligų nepastebėjusi. Anot liudininkės, mergaitė, jos manymu, gyveno „normaliomis sąlygomis“. Abi liudininkės teigė nė karto nesutikusios A. Ūso.

Prašymą apklausti atmetė

Kol kas nebus sprendžiama, ar apklausti nukentėjusiąja mažametę L. Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukterį – teisėjų kolegija atmetė prokuroro prašymą apklausti dabar su mergaite bendraujantį psichologą. Šis specialistas, prokuroro vertinimu, teisme turėtų pasisakyti dėl pakartotinės vaiko apklausos teisme.

Teismas prašymą atmetė, nes neaišku, ar šiame bylos etape tokia apklausa tikslinga. Jeigu prokuroras ar kiti bylos dalyviai vėl kreipsis su panašiu prašymu, jis galės būti svarstomas.

Mergaitė jau apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Lietuvoje nuo nusikaltimų nukentėję mažamečiai paprastai apklausiami vieną kartą siekiant kuo mažiau juos traumuoti psichologiškai.

Kitas posėdis – po savaitės

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas lygiai po savaitės – spalio 4 dieną. Jame ketinama apklausti pedofilijos bylą tyriusią policijos tyrėją Rasą Kairienę ir buvusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę. Taip pat kviečiama pirmoji A.Ūso sutuoktinė bei aktyvistas Vitalijus Keršis.

L.Stankūnaitė bylinėjasi su R.Kairiene teisme. Šios bylos duomenimis, 2008 metų gruodžio mėnesį R.Kairienė ir Egidijus Kuckailis kauniečiui Drąsiui Kedžiui neteisėtai išdavė pažymą, jog jo mažametė dukra buvo prievartaujama mergaitės motinos L. Stankūnaitės tėvų namuose. Vėliau, remiantis šia pažyma, Kauno miesto apylinkės teismas iš moters atėmė dukrą. Dėl E. Kuckailio ir R.Kairienės veiksmų nukentėjusiąja pripažinta L.Stankūnaitė 2011 metų pavasarį Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo pateikusi 40 tūkst. litų ieškinį Lietuvos valstybei, o tų pačių metų gruodžio pradžioje vykusiame teismo posėdyje pranešė padidinanti ieškinio sumą iki 100 tūkst. litų.