Apie tai plačiau papasakojo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

– Pradėkime nuo bausmių griežtinimo. Kokie yra siūlymai ir į ką buvo atsižvelgta?

– Pasiūlymai daugiausiai buvo susieti su amžiumi. Šiandien turime situaciją, kad visuomenė anksčiau pradeda daryti nusikalstamas veikas. Paskutiniu metu tai ypač siejama su narkotikų prekyba mokyklose. Šiandien mes turime atsakomybę nuo 16 metų dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų. Mūsų nuomone, turėtų būti svarstoma bent apie tai, kad reikėtų nustatyti atsakomybę nuo 14 metų. Tai iš vienos pusės leistų valstybei daryti atitinkamai stipresnį šių nusikaltimų stebėjimą. Galbūt tai turėtų ir nemažą prevencinį poveikį vaikams žinant, kad už tai gresia atsakomybė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios turėtų būti baudos?

– Kai kalbame apie nepilnamečius ir jų atsakomybę, tai pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, kad juos reikėtų ne bausti, o mokinti ir šviesti nedaryti to daugiau. Mūsų siūlymas susijęs su tuo, kad atsakomybė už narkotikų platinimą turėtų būti nuo 14 metų. Tačiau pradžia turėtų būti nuo to, kad nustačius tokį atvejį, tas nepilnametis turėtų būti nukreiptas į prevencines programas arba į tam tikras gydymo programas. Jei jis sutinka eiti ir gydytis, tai atsakomybė jam netaikoma.

– Vienas iš siūlymų buvo, kad pareigūnai be perspėjimo galėtų lankytis mokyklose su kinologų pagalba ir tikrinti moksleivių spinteles, kuprines. Ar tai nesulauks didelio pasipriešinimo iš moksleivių tėvų?

– Kiek paskutiniu metu vyko diskusijos su švietimo institucijomis, mokyklų administracijomis, tai labai skirtingas yra mokyklų tvarkų reglamentavimas. Vienos mokyklos sutartyse su tėvais yra numačiusios galimybę tikrinti, kitos – ne. Greičiausiai reikėtų centralizuotų sprendimų iš ministerijos, kad mokyklos turėtų nustatytą bendrą tvarką. Manau, kad iš principo visi tėvai pasisako daugiausiai už tai, kad jų vaikai būtų sveiki. Manau, kad neturėtų būti didelio pasipriešinimo.

Baudžiamoji atsakomybė yra tai, kas lieka pabaigai, kai nebeveikia švietimas, nebeveikia prevencija.

– Kokios narkotinės medžiagos yra labiausiai paplitusios moksleivių tarpe ir tuo pačiu platinamos?

– Labiausiai paplitusios yra kanapės ir su kanape susijęs elektroninių cigarečių naudojimas. Tai yra tam tikros sintetinės medžiagos, kurios imituoja kanapių poveikį, bet daro daug didesnę žalą organizmui.

– Kaip tos medžiagos dažniausiai patenka į mokyklas? Galbūt kiti bendraklasiai jas įneša ir platina, o gal pašaliniai asmenys?

– Negalime pasakyti, kad yra viena schema. Įvairios situacijos – įvairiose mokyklose. Vienur yra paplitęs modelis, kad vaikai tarpusavyje platina, kitur paplitęs modelis, kad iš išorės pilnamečiai asmenys atneša ir platina.

– Siūlymas griežtinti atsakomybę reiškia, kad švietimo ar kitų metodų kovoti su šia problema nebepakanka?

– Prieš porą metų jau atkreipėme politikų dėmesį į šią problemą. Nebeužtenka tų prevencinių ir švietimo programų, kurios yra. Baudžiamoji atsakomybė yra tai, kas lieka pabaigai, kai nebeveikia švietimas, nebeveikia prevencija. Didžiausias efektas būtų, jei pas mus būtų tinkamai vykdomos prevencinės programos.