V. Gapšys nenuleidžia rankų – bando įtikinti teismą, kad kalėjime dirba Seimo nario darbą

Nuteistas politikas pasiekė pirmą pergalę – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir įpareigojo Regionų administracinį teismą spręsti V. Gapšio skundo priėmimo klausimą iš naujo. Ši nutartis yra neskundžiama.

V. Gapšys kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno kalėjimo viršininko vasario 19 dienos sprendimą „Dėl atsakymo į prašymą“ ir įpareigoti Kauno kalėjimo viršininką pašalinti padarytą pažeidimą bei įpareigoti viršininką nuo 2023 m. gruodžio 1 d. V. Gapšio einamas Seimo nario pareigas prilyginti darbinei veiklai.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai gegužės 24 dieną atsisakė priimti nuteistojo skundą, nes jis, teismo manymu, siekė pakartotinai inicijuoti administracinę bylą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

LVAT konstatavo, kad gegužės 24 dieną, kuomet buvo priimta aukščiau minėta nutartis dėl skundo priėmimo, kitoje byloje V. Gapšio skundo priėmimo klausimas dar nebuvo išspręstas, teismo žinioje nebuvo iškeltos bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

LVAT kolegija akcentavo, kad administracinis teismas gali atlikti skundų tapatumo vertinimą tik nustatęs, kad teismo žinioje yra bent du skundai dėl to ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas rugsėjo 11 dienos nutartimi vienoje administracinėje byloje nustatė įstatyme numatytą pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą – V. Gapšys, kreipdamasis į teismą su skundu minėtoje administracinėje byloje, nepasinaudojo privaloma ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka.

„Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kreipdamasis į teismą su skundu nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas pašalino kliūtis bylos nagrinėjimo procesui, t. y. pasinaudojo privaloma ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui neliko priežasčių nagrinėjamoje byloje atsisakyti priimti pareiškėjo skundą“, – rašoma LVAT nutartyje.

Trijų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Seimo nario skundą, Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų gegužės 27 dienos nutartis naikinama.

Ir kalėjime bando dirbti Seimo nario darbą

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko, tad jis išsaugojo parlamentaro mandatą.

Praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje „darbiečiui“ V. Gapšiui skyrė 4 su puse metų nelaisvės.

V. Gapšys interviu Eltai yra pasakojęs, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą, veikla kitose įstaigose ar organizacijose gali būti pripažinta darbine veikla, svarbiausia, kad tai nebūtų susiję su darbu užsienyje, kad darbas truktų bent 80 valandų per mėnesį.

Taip, esu apribotas, nes negaliu balsuoti komitetų ir plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet susipažinti su darbotvarke, klausimais, teikti pasiūlymus aš galiu.

„Ką Seimo nariai veikia nuo sausio iki kovo 10 dienos? Dalis kolegų „sužibėjo“, būdami kalnuose ir kitur atostogaudami. Tai kodėl mano veikla, kai registruoju projektus, nesiskaito kaip darbas? O buvimas kalnuose traktuojamas kaip darbas? (…) Taip, esu apribotas, nes negaliu balsuoti komitetų ir plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet susipažinti su darbotvarke, klausimais, teikti pasiūlymus aš galiu. Dėl to aš manau, kad dirbu Seimo nario darbą“, – Eltai yra sakęs V. Gapšys.

Jis įsitikinęs, kad nors ir negali balsuoti dėl įstatymų pakeitimų, jis įkalinimo įstaigoje dirba Seimo nario darbą, per padėjėjus teikdamas teisės aktų pataisas. Politikas savo pozicijos nekeičia – jis neatsisakys parlamentaro mandato ir sieks, kad kalėjimo administracija leistų jam fiziškai dalyvauti Seimo posėdžiuose.

V. Gapšys interviu Eltai taip pat pasakojo, kad kalėjime siekia kuo aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose parlamente – skaito parlamento plenarinių posėdžių stenogramas, per padėjėjus teikia įstatymo projektus, siunčia į institucijas įvairias užklausas.

Pasak nuteisto politiko, jam kalėjime Seimo posėdžių vaizdo transliacija neprieinama, nes Seimas posėdžius transliuoja ne per savo internetinę svetainę, o per platformą „Youtube“, o šis puslapis nėra įtrauktas į sąrašą tų, prie kurių galima prieiti.

„Bet pasiimu visą Seimo plenarinių posėdžių stenogramą ir aš turbūt dažnai geriau žinau, kas vyko Seimo posėdyje, negu kiti Seimo nariai, kurie tiesiog pusę posėdžio kažkur lakstė. Skaitant posėdžių stenogramas, mano atsilikimas nuo posėdžių yra galbūt kelios dienos, bet gylis, ką žinau, kas vyko Seimo posėdyje, yra didesnis nei tų, kurie sėdi Seimo salėje, kalbasi tarpusavyje ar būna laisvalaikio zonoje“, – Eltai pasakojo V. Gapšys.

Jis sakė egistravęs ir įstatymo projektų, ir pasiūlymų projektams, galiausiai jo įstatymo projektus Seime pristato frakcijos kolegos.

„Kalėjimų tarnyba užsispyrė, nepripažįsta mano Seimo nario veiklos kaip darbo. Man parašė, kad negali Seimo nario veiklos pripažinti darbu, nes jis susijęs ir su komandiruotėmis užsienyje. Bet aš ir neprašau kažkur išvažiuoti“, – sakė Seimo narys.

ELTA primena, kad pernai Apeliacinis teismas, pripažinęs V. Gapšį kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, nustatė, kad jis iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio priėmė užmaskuotus kyšius už tai, jog paveiktų kitus politikus dėl koncernui esą palankių sprendimų.

Teisėsauga skelbė, kad R. Kurlianskis su V. Gapšiu sutarė, kad jis paveiktų savo kolegas Seime „darbiečius“ ir pats balsuotų už Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei nutarimą dėl kelio „Vilnius–Utena“ remonto. Kyšiai, bylos duomenimis, buvo užmaskuoti kaip 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklama bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Anot V. Gapšio, šie kaltinimai jam yra nepagrįsti, mat, nuteistojo įsitikinimu, kai kurie teisėsaugos įvardinti susitarimai esą įvyko vėliau negu buvo priimti atitinkami sprendimai Seime. Be to, pasak politiko, dėl kai kurių sprendimų parlamente jis balsavo „už“, nes taip buvo sutarta tuometinės valdančiosios koalicijos rėmuose.