Valstybei bus grąžinti trys neteisėtai Rokiškio rajone privačiai nuosavybei perduoti žemės sklypai, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Tokį sprendimą priėmė Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Viename iš šių sklypų mišką iškirtusi bendrovė valstybei privalės sumokėti daugiau nei 80 tūkst. eurų kompensaciją.

Šių metų vasarį prokuratūra gavo NŽT pareiškimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Į prokuratūrą NŽT atstovai kreipėsi, kai atliekant išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinon nuosavybėn stebėseną, buvo nustatyta, kad NŽT Molėtų skyriuje buvo parengtos ir patvirtintos išvados, kurių nėra šios tarnybos dokumentų valdymo apskaitos sistemoje, tačiau pagal jas buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas.

Dėl galimo dokumentų klastojimo tuometiniame NŽT Molėtų skyriuje ir piktnaudžiavimo tarnyba šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Tuo pačiu, ginant viešąjį interesą, NŽT pareiškimo dalis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Švenčionių rajone teisėtumo buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS), o dėl sklypų Utenos, Rokiškio ir Anykščių rajonuose – Panevėžio apygardos prokuratūros VIGS prokurorams.

Atlikę tyrimus, VIGS prokurorai kreipėsi su pareiškimais į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Taip pat buvo prašoma pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restituciją 23 miško ir žemės ūkio paskirties sklypams, iš viso 87 hektarams žemės.

Jau antrąjį iš šių prokuratūros pareiškimų išnagrinėjęs Regionų administracinis teismas lapkričio 6 dieną paskelbė sprendimą, kuriuo patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą.

Teismas panaikino 2022 ir 2023 metais priimtus NŽT sprendimus, kuriais D. G., kaip paveldėtojai, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę Molėtų rajone, kurią iki nacionalizavimo nuosavybės teise neva valdė B. Š. Kadangi šios nuosavybės natūra grąžinti nebuvo galimybės, D. G. gavo sklypus Utenos, Rokiškio, Anykščių, Švenčionių rajonuose. Iš jų tris miško paskirties žemės sklypus, esančius Rokiškio rajone, D. G. įgaliotas V. Š. pardavė savo vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei.

Regionų administracinis teismas konstatavo, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių duomenų, kad B. Š. iki nacionalizacijos priklausė žemė Molėtų rajone. Taip pat NŽT nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad D. G. yra teisėta B. Š. nuosavybės teisių paveldėtoja.

Teismas priėmė sprendimą panaikinti NŽT sprendimą dėl nuosavybė teisių atkūrimo D. G., pripažinti negaliojančiomis tris pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias buvo parduoti minėti žemės sklypai Rokiškio rajone ir šiuos žemės sklypus grąžinti valstybės nuosavybėn.

Atsižvelgiant į tai, jog sklypus įsigijusi bendrovė iškirto mišką ir gavo naudą už parduotą medieną, iš jos priteista valstybei sumokėti 82 tūkst. 700 eurų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Analogiška administracinė byla dėl keturių žemės ūkio paskirties sklypų Utenos rajone, kuriuos taip pat neteisėtai įgijo D. G., o vėliau ją atstovaujantis V. Š. pardavė savo šeimos nariams, buvo išnagrinėta šių metų rugsėjo mėnesį. Tuomet Regionų administracinis teismas taip pat patenkino prokuratūros pareiškimą ir priėmė sprendimą panaikinti neteisėtus NŽT sprendimus bei grąžinti žemės sklypus valstybei.