Telefoniniai sukčiai kasdien skambina dešimtims ar net šimtams žmonių, tikėdamiesi išvilioti iš jų pinigų arba išgauti prisijungimo prie internetinio banko duomenis. Tačiau kartais jų kruopščiai paruoštas scenarijus sugriūva vos po kelių sakinių.
Į „Delfi“ redakciją kreipusis skaitytoja Ugnė pasidalijo neįprastu pokalbiu su telefoniniu sukčiumi. Moteris teigė skambučio sulaukusi per programėlę „Viber“, o rodomas numeris, anot jos, buvo lenkiškas. Atsiliepusi ji išgirdo kalbant vyrą. Jis prisistatė banko „Revolut“ darbuotoju.
Telefoninį pokalbį galite rasti čia.
„Jūsų „Revolut“ paskyra netrukus bus sustabdyta, nes neatnaujinote savo duomenų. Ar norite toliau naudotis paskyra?“ – pokalbį pradėjo vyras.
Tačiau vietoj įprasto atsakymo apie banko sąskaitą jis sulaukė klausimo, kurio akivaizdžiai nesitikėjo.
– Palaukite... Atsiprašau, bet jūsų balsas toks... seksualus. Ar jūs vienišas? – paklausė skaitytoja.
Kitoje telefono pusėje trumpam stojo tyla.
– Kodėl to klausiate? – kiek sutrikęs atsakė vyras.
– Nežinau... Jūsų balsas labai patrauklus. Net sutrikau.
Po šių žodžių pasikeitė ir pašnekovo tonas. Iki tol oficialiai kalbėjęs vyras nusijuokė ir kiek flirtuojančiu tonu ištarė trumpą „Labas...“
Tuo metu pokalbis jau buvo nutolęs nuo tariamai blokuojamos banko paskyros.
Įraše girdėti ir daugiau detalių – fone nuolat skamba telefonai, girdisi kitų žmonių balsai bei vykstantys pokalbiai. Susidaro įspūdis, kad skambinęs vyras buvo ne vienas, kad dirbo patalpoje, kur tuo pačiu metu buvo skambinama kitiems žmonėms.
Netrukus sukčius paprašė pašnekovės prisistatyti.
– Mano vardas Enrikas, – pajuokavo skaitytoja, nors iš tiesų ji yra moteris.
– O mano vardas Firaz Rajpus, – prisistatė vyras.
Po akimirkos jis pasiūlė tęsti pokalbį „WhatsApp“ programėle.
– Kodėl? – paklausė moteris.
– Dėl draugystės, – atsakė pašnekovas.
Kai moteris paklausė, ar šalia jo nėra kitų žmonių, vyras netrukus nusprendė pokalbį baigti.
Tačiau ir atsisveikinimas buvo netikėtas.
– Myliu tave.
– Aš tave irgi, – atsakė ji.
Tokie skambučiai – ne atsitiktinumas
Nors šis pokalbis baigėsi juoku, telefoniniai sukčiai kasmet iš gyventojų išvilioja milijonus eurų.
Anksčiau „Delfi“ skelbė, kad sukčiai vis dažniau naudojasi ne tik SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais, bet ir susirašinėjimo bei skambučių programėlėmis, tokiomis kaip „Viber“, „WhatsApp“ ar „Telegram“. Taip pat dažnai skambinama iš užsienio telefono numerių, o sukčiai prisistato bankų ar kitų institucijų darbuotojais.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras gyventojams rekomenduoja būti itin budriems gavus tokius skambučius.
Specialistai ragina niekada neatskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų, „Smart-ID“ PIN kodų, mokėjimo kortelių informacijos ar kitų konfidencialių duomenų, net jei skambinantis asmuo prisistato banko darbuotoju. Kilus bent menkiausiam įtarimui, patariama pokalbį nutraukti ir su banku susisiekti oficialiais kontaktais.
Anksčiau „Delfi“ taip pat rašė, kad finansų įstaigos telefonu, SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu neprašo klientų atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų ar patvirtinti mokėjimų PIN kodais. Tokie prašymai yra vienas ryškiausių sukčiavimo požymių.
Nors Ugnės istorija baigėsi linksmai, ji primena ir kitą svarbią detalę – telefoniniai sukčiai dirba pagal iš anksto paruoštus scenarijus, bet kartais pakanka vieno netikėto klausimo, kad tas scenarijus visiškai subyrėtų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)