Kauno dainų šventė privertė pasiieškoti šiltų pirštinių. Netruksime sulaukti šienu kvepiančių Rasų. Prieš jas dar prisiminsime Napoleono žygį per Nemuną.

Birželio prioritetai

Birželis šalia visų vasaros malonumų paženklintas ir visiems Lietuvos gyventojams skaudžia data. Birželio 14-oji. Daugelis to ryto košmarą patyrusiųjų norėtų šią dieną išbraukti iš savo likimo. Mažėja tą siaubą prisimenančiųjų. Ir ne todėl, kad jau tada, 1941-aisiais, daugelį pasiglemžė mirtis, pamažu retinanti jų gretas ir dabar, o todėl, kad mažėja norinčiųjų tai prisiminti. Juk patogiau pasilinksminti svetimo krašto istorijos atšvaituose, paišlaidauti ir pasigrožėti „teatru“ ant vandens.

Tautą skaudžiai palietę įvykiai nuotaikos nekelia. Toks įspūdis susidarė pabandžius surasti tų įvykių atminimo apraiškas birželio Kauno kultūrinių renginių išklotinėje. Svarių akcentų aptikti nepavyko. Suprantama, nes visų dėmesys sutelktas į Nemuną šturmuojantį prancūzą.
Kad kiek ir dainų šventės Kaune nebūtų likę. Kas ji, lyginant su Napoleonu? O Gedulo ir vilties diena? Ar greta prisiglaudusi Okupacijos ir genocido diena? Napoleono paminėjimo šešėlyje ir ji įgauna keistoką spalvą.

Įkvėpė sėkminga premjera

Prieš mėnesį situacija buvo kitokia – planuota Gedulo ir vilties dieną paminėti atliekant šiuolaikinio anglų kompozitoriaus Karlo Jenkinso kūrinį „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“, kuris dar šių metų balandžio 21 d. įspūdingai suskambo Kauno filharmonijos salėje, atliktas Lietuvoje pirmą kartą.

Tąsyk niekas nesitikėjo iš vos pirmąjį kūrybinės biografijos penkmetį skaičiuojančio mišraus choro „Saluto“ koncerto ko nors ypatingesnio, tačiau klausiusieji kūrinio vieningai tvirtino buvę sukrėsti, įvertinę šio kūrinio atlikimą kaip vieną ryškesnių Filharmonijos koncertiniame sezone.

Negirdėjusiesiems pageidaujant kilo mintis kūrinį pakartoti birželio 14 d., kurios prasmė turi sąsajų su šių Mišių tematika. Tikėtasi valdininkų dėmesio ir paramos. Ketinta kūrinį atlikti Šv.Jurgio bažnyčioje, atkreipiant dėmesį į šio restauruojamo gotikos šedevro apgailėtiną būklę. Kūrinys turėjo tapti ne tik vienu iš svarbiausių akcentų minint Gedulo ir vilties dieną, bet ir galimybe kukliomis aukomis prisidėti prie bažnyčios restauracijos.

Deja, kultūrinis reiškinys buvo įvertintas tik finansiniu aspektu, neskiriant jam reikiamo dėmesio. Suskubta ieškoti paramos. Pirmiausia buvo sulaukta kuklios finansinės paspirties iš pavienių kultūrai neabejingų žmonių. Gimė viltis, kad koncertas įvyks.

Šiandien jau tvirtai galima pasakyti: K.Jenkinso „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ suskambės dar kartą, nes atsirado pagrindinis renginio mecenatas iš Vilniaus, viena Lietuvos–Vokietijos įmonė, savo veiklą pradėjusi beveik prieš du dešimtmečius būtent Kaune.

Daugiakultūris kūrinys

Visam pasaulyje vertinamo kūrinio, skambėjusio beveik tūkstantį kartų dvidešimtyje šalių, tikrąją vertę suprantantys klausytojai pasirengę atvykti jo paklausyti net iš kitų miestų.
„Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ buvo užsakytos Londono karališkojo arsenalo vadovo kaip kūrinys, pažymintis tūkstantmečių sandūrą, verčiantis apmąstyti praeitį ir pažvelgti į ateitį. Projektą realizuoti pasiūlyta britų šiuolaikiniam kompozitoriui K.Jenkinsui, kuris sukūrė įspūdingą, įtaigų kūrinį.

Kūrinyje susipynę tradicinės Mišių dalys liturginiais ir bibliniais tekstais bei dramatiško turinio, daugiakultūrinę visuomenę atspindintys epizodai, sukrečiantys savo pasakojamais vaizdais ir verčiantys mąstyti.

Kūrinys šiuolaikiškas, tačiau jo muzikinė kalba nėra labai sudėtinga, nors ir žaižaruojanti netikėtais melodiniais vingiais ir harmoninėmis spalvomis. Klausytoją labiausiai sukrečia kūrinio turinys, perteikiamas panaudojant įvairių laikotarpių anglų poetų ir rašytojų tekstus, tradicinę musulmonų maldą, citatas iš „Mahabharatos“ bei mintis apie Hirošimos tragediją.
Įtaigi, tekstą papildanti muzika jaudina ir sukrečia. Poveikį sustiprina videovaizdai ir šviesų efektai.

Misijai į Sibirą paremti

Lietuvai ne mažiau skaudūs prisiminimai apie 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusias masines represijas. Per pirmąsias masinio trėmimo dienas (birželio 14–16 d.) buvo ištremta per 17 tūkst. Lietuvos gyventojų, o per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių. 1940–1952 m. sovietinės ir vokiečių okupacijos metais dėl teroro ir genocido Lietuva neteko daugiau kaip pusės milijono žmonių.

Palyginimui galima priminti, kad 1991–2006 m. dėl ekonominės emigracijos iš Lietuvos išvyko per 400 tūkst. gyventojų. Dabar šis skaičius dar didesnis. Šiems skaičiams negalime likti abejingi. Neabejinga jiems ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, jau nemažai metų organizuojanti jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektus „Misija Sibiras“. Lėšos šiai iniciatyvai paremti bus renkamos ir šiame koncerte, kuris klausytojams yra nemokamas.
K.Jenkinso kūrinį birželio 14 d. IX forto muziejaus salėje, kaip ir pirmą kartą, atliks Kauno mišrus choras „Saluto“, solistai Martynas Kliučininkas (diskantas), Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė (sopranas), Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas), Mykolas Stanevičius (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas) ir orkestras. Muziką papildys Vladimiro Šerstabojevo vaizdo ir šviesų instaliacijos. Kūrinį diriguos Ramutė Štreimikytė.

Nebūkime abejingi tautos praradimams, artimųjų išgyvenimams tremtyje, nebūkime abejingi Lietuvos ateičiai, pabuskime patys ir pažadinkime kitus iš dvasinės krizės.

„Išlydėkit varpais tūkstantmečius karų,
Pasitikit varpais tūkstantmetį taikos.
Išlydėkit, kas sena, pasitikit, kas nauja...
Išlydėkite melą, pasitikite tiesą varpais.“
(Alfredas Tennysonas).
Tai žodžiai, skambantys kūrinio pabaigoje. Žvelgdami į praeitį, neškime Atminimo šviesą, būkime geresni ir jautresni, kad skausmas ir sielvartas, kuris buvo, ateityje nebepasikartotų.

Kas? Kauno mišrus choras „Saluto“ ir solistai atlieka K.Jenkinso kūrinį „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.

Kur? IX forto muziejaus salėje.

Kada? Birželio 14 d. 20 val.