Penktadienį ir sekmadienį Klaipėdos dramos teatras parodys antrąją šio sezono premjerą, kuri vyks... tarp pastolių.

Pro tarnybinį įėjimą

Pero Olovo Enquisto vienos dalies psichologinė drama „Lūšies valanda” žiūrovų lauks nebaigtame rekonstruoti senajame teatro pastate (Teatro a. 2). Tiesa, ne teatro salėje, kurios rekonstrukcija baigsis tik po kelerių metų, o atskiroje spektakliui pritaikytoje erdvėje, į kurią teatralus maloniai įsileido dabartiniai pastato šeimininkai – bendrovė „Pamario restauratorius“.

„Mums visiems rūpi, kad čia kuo greičiau imtų pulsuoti teatro gyvybė, – sakė bendrovės vadovas Aldas Kliukas. – Pagal projektą ten, kur vyks spektaklis, vėliau bus repeticijų salė. Publiką įleisime pro tarnybinį įėjimą iš Žvejų gatvės. Pastate užtvėrėme, uždengėme kitur vedančias erdves – niekas niekur nepasiklys.“ A.Kliukas džiaugėsi, kad jo bendrovės darbininkai turėjo galimybę pirmieji pamatyti, ką čia sukūrė teatro žmonės, – visi buvo pakviesti į generalinę repeticiją.

Palaiko gyvybę

Naują spektaklį Klaipėdos dramos teatre režisavo bei scenografiją jam sukūrė žymi latvių režisierė Mara Kimelė, vaidins aktoriai Jonas Baranauskas, Marius Pažereckas, Renata Idzelytė, Virginija Kochanskytė ir Darius Rabašaukas, kuris yra ir režisierės padėjėjas. Jis suskaičiavo, kad salėje tilps 85 žiūrovai.

„Dekoracijos čia – kaip japonų virtuvėje – viskas natūralu, – juokėsi režisierė. – Nekovojau su erdve, priėmiau ją tokią, kokia yra. Pamėgom ją ir dirbom joje.“

M.Kimelės žodžiais, ši vieta – labai svarbi. „Kai mane pakvietė čia statyti spektaklį, ieškojom jam patalpų. Žvejų rūmų erdvė visai netiko. Tas pastatas viską „suvalgo“ – menininkas negali įveikti to sovietinės architektūros monstro. Mes nutarėme repetuoti ir vaidinti čia, rekonstruojamame teatre – palaikyti jo gyvybę, – pasakojo režisierė. – Mes dirbam ir netrukdom statybininkams. Ir jie mums netrukdo, nors dirba labai aktyviai. Statybininkai mus priėmė labai šiltai. Tikiuosi, kad šiuo mažu spektakliu, savo energija išjudinsim iš mirties taško šią situaciją – kiek gi miestas gali būti be teatro?! Čia gi  Klaipėdos širdis. Valstybė neturi pinigų teatrui? Man tai keista. Jei 2014-aisiais teatras nebus baigtas, juk teks gražinti šiam projektui ES skirtus pinigus. Jis turi būti baigtas, kitaip tai užtruks dar visą amžinybę. Norime padėti teatrui, kad tai įvyktų kuo greičiau, ir jis sugrįžtų į savo namus.“

„Gal dar kas nors ką nors čia režisuos, kad liudytų, jog mums reikalingas šis teatras“ – pasvajojo aktorė V.Kochanskytė.

Kur visų geriausia

Pjesėje „Lūšies valanda“ kalbama apie bendražmogiškas vertybes bei ydas – susvetimėjimą, fariziejišką dorą, gvildenama nusikaltimo ir nuodėmės problema.

„Lūšies valanda“ – tai vieno vaikinuko, už dvigubą žmogžudystę uždaryto į psichiatrijos ligoninę, istorija. Ją jisai pasakoja dviem nepriekaištingai normalioms moterims – o kartkartėmis ir vienam labai supratingam katinui. Ir po jo pasakojimo viena tų itin normalių moterų lyg ir ima ir įtiki, jog „Dievas gali būti rusvas katinas, o meilė – senelio namai“...

Režisierės teigimu, pjesės autorius – labai geras švedų rašytojas ir išmintingas žmogus, kuris su mumis kalbasi apie tai, kad pasaulis ir realybė nesuvokiami, kad tą realybę galima priimti įvairiai, ir jis vis tiek yra paslaptis. „Pjesė – ne pramoginė, bet labai graži, – tvirtino M.Kimelė, - Manau, teatrų – ne taip daug, o pramoginių organizacijų – labai daug. Teatro paskirtis ir mūsų tikslas, – kad galėtume susitikti su savimi, savo išgyvenimais, pamatyti save mene.“

„Šiame teatre esu vaidinusi per Šiaulių ir Kauno teatrų gastroles. Labai džiaugiuosi, kad dabar vėl esu čia, – sakė V.Kochanskytė. – Tie nepilni du mėnesiai drauge man buvo labai prasmingi. Puiki režisierė. Esu vaidinusi jos spektaklyje „Šokių pamoka“ Kaune. Nuostabu, kad ji mane pakvietė ir vėl galime dirbti kartu. Gera pjesė. Joje sprendžiami esminiai mūsų buvimo klausimai. Ji išlaisvina tave, kad pabandytumei būti tuo, kas esi; kad pamėgintumei padaryti tai, ką nori. Jaudinantis susitikimas su savimi. Labai norėčiau, kad žiūrovams šis spektaklis būtų reikalingas. Ir argi ne puiku – publika galės ateiti į savo teatrą.“

„Visur gerai, bet namie – visų geriausia. Pjesė ir apie tai“, – antrino aktorei režisierė.

„Lūšies valandos“ premjera Klaipėdos dramos teatre (Teatro a. 2) bus rodoma rugsėjo 28 d. 18 val. ir rugsėjo 30 d. 17 val. Bilietai – po 11,5–41,5 Lt, vietų skaičius ribotas dėl specifinės erdvės. Teatro darbuotojai žiūrovus pasitiks prie įėjimo ir palydės į spektaklio vietą.

Apie režisierę

Latvių režisierė M.Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų.

1969 m. ji baigė A.Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A.Efroso mokinė. 1969–1989 m. buvo Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytolo konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. – Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. ji buvo teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. – Naujojo Rygos teatro režisierė.

Apie autorių

P.O.Enquistas (g. 1934 m.) – vienas žymiausių šiuolaikinių švedų rašytojų ir dramaturgų. Literatūroje jis debiutavo 1961 m. romanu „Krištolo akis“. Pirmojo tarptautinio pripažinimo susilaukė išleidęs savo didįjį dokumentinį romaną „Legionieriai“, kuris netrukus buvo išverstas į daugelį kalbų. Už šį darbą autoriui 1969 m. paskirta Šiaurės premija ir daugybė kitų apdovanojimų.

P.O.Enquistas – ir kelių kino scenarijų autorius, jo pjesės bei romanai ne kartą buvo ekranizuoti. Pagal jo dramą apie švedų rašytoją Selmą Lagerliof „Įvaizdžio kūrėjai“ televizijos filmą sukūrė net ir pats Ingmaras Bergmanas (2000 m.)

Savo romanais P.O.Enquistas puikiai pažįstamas ir Lietuvos skaitytojams, tačiau jo dramaturgija lietuviams iki šiol nelabai žinoma. Teatre jis debiutavo 1975 m. drama „Tribadų naktis“. Po premjeros pjesė sėkmingai statoma daugelyje teatrų tiek Švedijoje, tiek užsienio šalyse. Per pirmuosius penkerius metus po parašymo pjesė išversta į 20 kalbų, iki šiol rodoma visame pasaulyje. Po „Tribadų nakties“ pasirodė keletas reikšmingų pjesių, kurios išgarsino P.O.Enquisto vardą. Viena jų – „Lūšies valanda“ (1998 m., į lietuvių k. išvertė Zita Mažeikaitė), sulaukusi pasaulinio pripažinimo ir statyta Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Latvijoje bei Vengrijoje.