Tie, kurie gyvena prie jūros, į šį klausimą galėtų atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai.

Nelygu, kaip būtų nusiteikę – romantiškai ar dalykiškai.

Nelygu, kokiu metų laiku atsakinėtų – kaitrią vasarą ar nostalgišką rudenį.

Aišku tik tiek, kad nuo rugsėjo 29-osios „Jūros mūzas“ kasmet galėsime tapatinti su tarptautinio projekto – koncerto pavadinimu, o ne su dailiomis jūros mergelėmis.

Šį rudenį pirmą kartą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Jūros mūzos“ vilios į kvapą gniaužiantį nuotykį – susitikimą su muzikos kūrėjais ir talentingais atlikėjais, įkvėptais jūros didybės ir paslaptingumo, galbūt girdėjusiais ar net regėjusiais jas...

Jaunas, bet jau žinomas

Koncerto „Jūrų mūzos“ dirigentas Modestas Barkauskas dar studijų metais, 2009-aisiais, dalyvavo Muzikinio teatro organizuojamame Jaunųjų talentų festivalyje, kuriame dirigavo jungtiniam Mažosios Lietuvos simfoniniam orkestrui (profesionalų kolektyvą papildė kone trys dešimtys jaunųjų uostamiesčio stygininkų iš Klaipėdos universiteto ir E.Balsio menų gimnazijos orkestrų).

2010-aisiais jis buvo pakviestas diriguoti G.Verdi’o operą „Traviata“, su teatro choru ir orkestru parengė bei dirigavo C.Orffo kantatą „Carmina Burana“, J.Strausso operetę „Šikšnosparnis“, šokio ir vokalinės muzikos spektaklį „Štrausiana“, V.Konstantinovo operą vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“.

Šiemet M.Barkauskas vėl – studentas. Įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio dirigavimo magistrantūrą, jo žodžiais tariant, nepakartojamo pedagogo ir dirigento prof. Juozo Domarko klasę. Jaunasis dirigentas trejus metus vadovauja Vilniaus B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoniniam orkestrui.

Programų sudarymas, naujų kūrinių ieškojimas, jų studijavimas – neišvengiama jaunojo dirigento kasdienybė.

Stilinga, spalvinga, įdomi

Su M.Barkausku kalbėjomės apie koncerto „Jūros mūzos“ programą ir solistę – smuikininkę Paulą Šūmanę iš Latvijos.

– Ar „Jūros mūzų“ programą parinkote savarankiškai? Kokiais rėmėtės kriterijais?

– Taip, savarankiškai. Tai labai įdomus ir atsakingas momentas. Perklausiau dešimtis įvairiausių įrašų, perverčiau daug natų puslapių. Teko įsigilinti į skandinavų, valstybių prie Baltijos jūros kompozitorių kūrybą, atrasti naujų autorių, prisiminti jau žinomus vardus. Norėjau publikai pateikti stilingą, spalvingą, įdomią programą – supažindinti klausytojus su mūsų kaimynų, skandinavų romantine muzika, pristatyti keletą negirdėtų kūrinių.

– Kuo pasižymi kompozitorių prie Baltijos, atstovaujančių skirtingoms šalims, muzikinė kūryba?

– Beveik visi pasirinkti kūrėjai – romantizmo, vėlyvojo romantizmo atstovai. Todėl ir kūryboje kažko kontrastuojančio tikrai nerasime. Dauguma jų studijavo Vokietijoje, todėl neišvengiamai jaučiama didžiųjų romantikų J.Brahmso, R.Wagnerio, A.Brucknero įtaka. Kaip visi kūrėjai, kiekvienas kompozitorius ieško naujovių, išraiškos priemonių, būdingų savo tautos kultūrai, tradicijoms.

Lietuvoje skambės pirmąsyk

– Ar koncerto programa sudėtinga? Kuriuos kūrinius išskirtumėte ir kodėl?

– Programa labai įvairi, spalvinga. Dauguma kūrinių 6–8 minučių trukmės, todėl didžiausias sunkumas – atskleisti charakterį, nuotaiką, kurią kompozitorius užšifravęs partitūroje. Teatro orkestras tikrai pajėgus gerai atlikti koncerto programą.

Pirmiausia norėčiau išskirti danų kompozitorių C.Nielseną. Jis yra meistriškos, žėrinčios, „štrausiškos“ (turiu minty Richardą Straussą) instrumentuotės kūrėjas – vienas žymiausių danų simfoninės muzikos atstovų. Jo „Gaidžiukų šokis“ iš operos „Maskaradas“ Lietuvoje skambės pirmą kartą. W.Stenhammerio Interliudas iš kantatos „Daina“ op.44 – dar viena premjera Lietuvoje. Nepaprastu dainingumu, minties prasmingumu išsiskiriantis epizodas, neturėtų aplenkti klausytojo. Taip pat klaipėdiečiams pirmą kartą skambės ir latvių kompozitoriaus J.Ivanovo Koncertas smuikui ir orkestrui e-moll.

Na, o švedų kompozitoriaus, dailininko ir rašytojo H.Alfveno Midsommarvaka („Vasarvidžio vigilija“) – turbūt vienas populiariausių kūrinių Švedijoje. Kaip Lietuvoje – E.Balsio „Liaudis linksminasi“ iš baleto siuitos „Eglė žalčių karalienė“. Kūrinys, reikalaujantis didelio orkestro, išsiskiriantis spalvingumu, temperamentingumu. Tobulas muzikinio lietuvių folkloro bei moderniųjų raiškos priemonių derinimo pavyzdys.

Smuikininkės biografija – įspūdinga

– Ar su soliste smuikininke P.Šūmane teatro scenoje susitiksite pirmą kartą?

– Taip, pirmą kartą. Šios 22-ejų smuikininkės kūrybinė biografija labai įspūdinga. Paula mokėsi smuiko specialybės Emilio Darzinio ir Jūrmalos muzikos mokyklose, studijavo Prancūzijoje, Paryžiaus konservatorijoje pas smuikininką Borisą Garlitskį. Baigusi Paryžiaus konservatorijos smuiko klasę su pagyrimu, magistro studijas tęsė Austrijoje, Graco muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete, pas kitą garsų smuikininką prof. Yairą Kleissą.

Nuo devynerių P.Šūmanė dalyvavo ir tapo 13-os tarptautinių konkursų įvairiose šalyse laureate. Štai, pavyzdžiui, Prancūzijoje III tarptautiniame A.Glazunovo jaunųjų smuikininkų konkurse laimėjo pirmąją vietą, pernai Čilėje XXXVII Luis Sigall smuikininkų konkurse Vinjoje del Mare – antrąją vietą ir specialųjį prizą už Čilės kompozitorių kūrybos interpretavimą. O nuo 14-os ji groja rečitalius prestižinėse Latvijos ir užsienio koncertų salėse – Prancūzijoje Lizjė teatre, Austrijoje Vienos rotušėje, Pietų Afrikoje Keiptauno tarptautiniame Lozanos Kongrese ir kitose.

– O su kokiais orkestrais P.Šūmanė yra koncertavusi?

– „Kremerata Baltica“ orkestre ji dalyvavo koncertiniame ture po Japoniją ir Italiją, griežė su Vokietijos Badeno filharmonijos, „Hoffer Symphoniker“, Latvijos nacionaliniu simfoniniu ir kameriniu, Portugalijos Lisabonos „Metropolitano“, Čilės Santjago simfoniniu ir kitais orkestrais. Smuikininkės kūrybinę veiklą pristačiau nelabai išsamiai, bet iš jos jau galima susidaryti savo nuomonę apie jaunąją atlikėją ir mūsų koncerto solistę.

Tikslas – sukurti šventę

– Ar pakaks laiko repeticijoms?

– Kadangi įvairūs orkestrai „aukso fondo“ koncertinį repertuarą yra groję ne vieną kartą, su įvairiausiais solistais ir dirigentais, todėl egzistuoja tokia pasaulinė praktika, kad paprastai dviejų ar trijų repeticijų pakanka.

Tikiuosi, žiūrovus sudomins talentingos smuikininkės pasirodymas, lydimas geros muzikos ir pakilios nuotaikos.

– Jūs esate muzikas, todėl įdomu, ar Pasaulinė muzikos diena – jums tik gražus pavadinimas, ar – svarbi šventė?

– Šventė turėtų būti koncertų lankytojams. Mūsų, muzikų, tikslas ją sukurti.

Dar belieka pridurti, kad koncertas „Jūros mūzos“ skiriamas Tarptautinei muzikos dienai ir Klaipėdos narystės Baltijos miestų sąjungoje 20-mečiui.

Lietuviai, gyvenantys prie Baltijos jūros, ne vieni, ieškantys jūros mūzų. Jau 20 metų gyvuoja Baltijos miestų sąjunga, kuri buvo įkurta Gdanske ir šiuo metu vienija daugiau nei 100 Baltijos jūros valstybių. Lietuvai šioje sąjungoje atstovauja Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Palanga, Gargždai ir, žinoma, Klaipėda.

Projekto „Jūros mūzos“ koordinatorė – Rūta Varnaitė.

Projektą pristato dienraštis „Klaipėda“.