Kodėl Laisvės alėjoje neliko nė vieno veikiančio kino teatro?

Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dauguma Kauno kino teatrų buvo susikoncentravę centre - Laisvės alėjoje jų buvo net dvylika. Dabar čia - nė vieno nuolat veikiančio kino teatro.

Seniausias - "Bovi"

Tarpukario Kauno kino teatrų istoriją tyrinėjęs Alvydas Surblys, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje dirbantis istorikas, teigia, kad tarpukario Kaunas paveldėjo bent tris veikiančius kino teatrus, kuriuose buvo rodomi filmai dar iki nepriklausomybės paskelbimo. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje ir dabar tebestovi pastatas (Laisvės al. 42), kurio antrajame aukšte filmai buvo rodomi nuo 1907 m.

Tiesa, tarpukariu šis kino teatras "Oaza" neturėjo gero vardo. "Ten lankydavosi žiūrovai, kuriems filmo kokybė nebuvo svarbi. Be to, kino teatro savininkai apgaudavo atsitiktinius žiūrovus, patikėjusius neva skandalingo filmo reklama ar kitais negarbingais reklaminiais triukais. Vienas žiūrovų 1926 m. "Lietuvos žiniose" rašė, kad kino juosta trūkinėja, rodomas senas rusų šlamštas, o vertimas iškraipytas", - pasakojo A.Surblys.

Tačiau "Oaza" buvo ir giriamas. Štai 1923 m. vasario 16-osios proga "Oazoje" kareiviams ir vaikams iš prieglaudos buvo nemokamai parodyti du kino seansai, o po jų žiūrovai gavo dovanų: kariai - papirosų, vaikai - saldainių.

"Oaza" nusipelnė dar ir tuo, kad po jame 1929 m. kilusio gaisro buvo uždaryti visi antruosiuose pastatų aukštuose veikę kino teatrai", - priminė istorikas.

Seniausiu kino teatru Kaune reiktų laikyti dabartinių Apygardos teismo rūmų pastate (Laisvės al. 105) 1905 m. įkurtąjį "Bovi", tačiau pirmosios nepriklausomybės metais jis neveikė. 1907 m. atsidarė jau minėta "Oaza" ir "Klio", kuris tarpukariu buvo pavadintas "Olimpu".

Pirmąjį persekiojo bankrotai

Laisvės alėja garsėjo ir tuo, kad būtent čia tarpukariu buvo įsteigtas pirmasis kino teatras, veikęs nuo 1919 m. balandžio iki 1931 m. Šis kino teatras - "Palas" - veikė name, kuriame buvo garsioji A.Perkausko cukrainė, vėliau - kavinė "Monika". Tame garsiajame pastate dabar įsikūręs SEB bankas.

"Atidarant šį kino teatrą buvo skelbiama, kad geriausi rusų kino filmai čia bus demonstruojami pačia moderniausia vokiška technika. Beje, geriausius rusų filmus rodė ir kino teatras "Olimpas". Įdomu tai, kad "Palas" direktorius buvo vienas Lietuvos kinematografininkų sąjungos iniciatorių ir jos sekretorius, bibliotekininkas ir vertėjas Leonas Žurauskas", - pasakojo A.Surblys.

Tyrinėtojo minėtas kino teatras "Olimpas" buvo vienas tų senųjų kino teatrų Laisvės alėjoje, kurie veikė pastatų antruosiuose aukštuose. Šis kino teatras už skolas 1925 m. buvo parduotas iš varžytinių Lietuvos bankui, o po to, kai pastarasis pardavė jį porai žydų verslininkų, "Olimpas" vėl atgijo, bet jau kitu pavadinimu - "Rekord".

Po poros metų ir šis kino teatras bankrutavo, o vietoj jo atsidarė naujas - "Rambynas", tačiau ir šis sužlugo. Po jo toje pačioje vietoje veikė dar vienas ("A.T") irgi netrukus bankrutavęs kino teatras.

Prieš kino seansą - D.Dolskis

Dabar sunaikinto "Merkurijaus" vietoje tarpukariu stovėjo vienaaukštis 1909 m. statytas pastatas. Jame veikė vienintelis anuomet modernus kino teatras "Triumf".

Būtent šis kino teatras tapo divertismentų (taip buvo vadinama trumpa įvairių žanrų meninė programa prieš kino seansą) pradininku. Kartais tie divertismentai publiką pritraukdavo labiau nei kino filmai.

Taip atsitiko, pavyzdžiui, 1931 m., kai prieš kino filmą kino teatre "Triumf" koncertavo šlagerių Lietuvoje pionierius Danielius Dolskis. Beje, šiame kino teatre net ir krizės metais bilietų kainos buvo nemažos: nuo 1,60 Lt iki 3,50 lito, tačiau moksleiviai ir studentai mokėjo gerokai mažiau.

Buvo reikalaujama, kad visuose kino teatruose rusų ir vokiečių kalbos, sklindančios iš ekranų, būtų pamažu pakeistos į lietuvių, tačiau dauguma kino teatrų šio reikalavimo nevykdė motyvuodami tuo, kad visi žiūrovai supranta rusiškai ir vokiškai. A.Surblio nuomone, iš tiesų kino teatrų savininkai nenorėjo išlaidauti mokėdami už vertimus.

"Odeon" fenomenas

Beveik visi minėtieji kino teatrai veikė ne specialiai jiems statytuose pastatuose. "Odeon" tapo pirmuoju kino teatru, įsikūrusiu specialiai tokiai įstaigai pagal Jono Saleneko projektą 1926 m. pastatytame name. Po 1936 m. rekonstrukcijos šis kino teatras buvo pervadytas  "Glorija", o dabar šiame pastate įsikūręs Kauno lėlių teatras. Sovietmečiu čia veikė kino teatrai "Baltija" ir "Pionierius", Jaunojo žiūrovo teatras.

"Odeon" buvo modernus kino teatras tiek repertuaro, tiek reklamos politikos prasme. Čia buvo labai patogi žiūrovams salė ir įvykdyti visi priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Be to, šis kino teatras garsėjo aukšto lygio divertismentais, kuriuose pirmą kartą pasigirdo rimtoji muzika - grojo simfoninis orkestras, vadovaujamas Izaoko Vildmano- Zaidmano.

"Odeon" pirmajame iš kino teatrų buvo pademonstruotas ir garsinio kino filmas - tam tikslui buvo įsigyta moderni amerikietiška aparatūra. Šiame kino teatre buvo rodomi iš tiesų geriausi amerikiečių, Vokietijos,  Rusijos ir kitų šalių filmai.

Dabartinio dramos teatro kieme tarpukariu buvo pastatytas kino teatras "Metropolitain", kurio savininkai dažnai keitėsi. Iki šių dienų išlikęs transformuotas "Metropolitain" pastatas Kauno dramos teatro kieme.

Krizę atbaidė gražuolės

1930 m. statytą kino teatrą "Forum" daugelis sovietmečiu prisimena kaip "Laisvę". Dabar šiame smarkiai apšiurusiame pastate veikia klubas "Metelica".

Sovietmečiu buvusio kino teatro "Kanklės" ištakos - 1931 m. pradžia, kai atsargos pulkininkas gydytojas Pranas Sližys pastatė ir atidarė kino teatrą "Kapitol". P.Sližys, pats nenusimanydamas apie kinematografijos verslą, pasamdė šiam verslui plėtoti apsukrų estų verslininką, turėjusį Kaune kino filmų nuomojimo kontorą. Kino teatras "Kapitol" netrukus suklestėjo - tapo vienas lankomiausių kino teatrų (po "Forum") Kaune.

Anot A.Surblio, galima pajuokauti, kad krizės metais šį kino teatrą gelbėjo grožis. Mat 1933 m. vasarį vykusiame kino teatrų tarnautojų pobūvyje, kuris buvo filmuojamas visą naktį, išrinkta gražiausia Kauno kino teatrų tarnautoja. Ja tapo 27-erių kino teatro "Kapitol" kasininkė Elena Matulevičiūtė (ji dirbo kasininke iki pat 1940 m.), o mis rinkimai buvo rodomi visuose kino teatruose prieš seansą.

Sovietmečiu kauniečių pamėgtas kino teatras "Romuva" buvo įkurtas 1940-ųjų balandį. Šį 687 vietų kino teatrą Antano ir Petro Steikūnų užsakymu suprojektavo inžinierius architektas Nikolajus Mačiulskis. Šalia kino teatro jo savininkai pasistatė gyvenamąjį namą. "Romuva" tapo naujos kokybės kino teatrų pioniere, kurios likimas šiomis dienomis vis dar neaiškus.

Atsirado vietos ir cenzoriui

Moderniosios "Romuvos" sargas turėjo kino teatro pastate trijų kambarių butą, tarnautojai ir koncertuojantys artistai - specialias patalpas.

Kauno kino teatrų žiūrovų salėse buvo nuolatinės vietos budinčiam policininkui ir cenzoriui.

Kino teatruose nebuvo jokių lošimo automatų, uždrausta rūkyti vykstant seansams.
1933 m., nepaisant pasaulį krečiančios krizės, Kauno kino teatruose apsilankė 757 tūkst. žmonių, t.y. kiekvienas laikinosios sostinės gyventojas septynis kartus per metus žiūrėjo kino filmus.

Sunkmečiu dažniausiai lankomas buvo kino teatras "Forum" ("Laisvė") - 152 tūkst. žiūrovų, antrasis pagal lankomumą, 139 tūkst., - "Kapitol" ("Kanklės"), o mažiausiai žiūrovų, 60 tūkst., sulaukė "Odeon" (Lėlių teatras).

1936 m. spaudoje rašoma, kad lietuviška kronika, demonstruojama prieš seansą, yra nuobodi, neaktuali - žiūrovai, ją rodant, eina į fojė parūkyti. Buvo teigiama, kad kronikos kokybė prasta todėl, kad jos gamyba buvo monopolizuota.

1922 m. Kaune buvo tik penki kino teatrai, o 1931 m. - 17.

Tarpukariu Laisvės alėjoje veikė du vasaros kino teatrai, buvę pasaže už dabartinio Zoologijos muziejaus ir šalia Muzikinio teatro. Kiti du tokio tipo kino teatrai veikė kitose miesto vietose.


Šiame straipsnyje: kauno kino teatraiSantaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių