Antradienį Klaipėdoje bus atidaryta telšiškės dailininkės Zitos Inčirauskienės kaligrafijos paroda „Imkit mane ir skaitykit...“.

Rašto vaizdais

Z.Inčirauskienė gimė 1951-aisiais Šiaulių rajone, 1972 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1982 m. – Vilniaus dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija (VDA)). Dirba VDA Telšių dailės fakultete docente, yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė. Kūrybos sritis – tekstilė, kaligrafija. Yra surengusi 12 autorinių parodų. Per pastaruosius penkerius metus dalyvavo daugiau kaip 50 bendrų meno projektų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Dominykoje, Italijoje, Lenkijoje.

Šiai parodai, kaip ir visai Z.Inčirauskienės kūrybai apibūdinti geriausiai tiktų Martyno Mažvydo „Katekizmo” pirmosios eilutės: „Imkit mane ir skaitykit, o tatai skaitydami permanykit…”. Beveik visus jos darbus galima tiesiogine prasme perskaityti, tačiau raštas čia tarnauja ne tik informacine, bet ir vizualiąja prasme. Z.Inčirauskienė yra kaligrafė, puiki šios srities specialistė.

Unikalu, atvira, drąsu

Anot ekspertų, žmogaus rašysena yra vidinės jo būsenos atspindys – iš rašto galima sužinoti apie žmogaus emocinę, psichologinę būsenas, taip pat charakterį. Šiais laikais, kuomet spausdintas žodis akivaizdžiai išstumia ranka rašytą tekstą, rankraščio naudojimas tampa unikaliu, atviru ir drąsiu veiksmu. Įdėmiau pasižvalgę po Zitos parodą pamatysime, kad jos rašysena yra tvarkinga, o tai greičiausiai byloja apie vidinį stabilumą, ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Atsiradęs lengvas chaosas ar rašalo pasiliejimas tuoj pat profesionaliai suvaldomi ir paverčiami tikslinga kompozicijos dalimi.

Su Mažvydo „Katekizmu” susijęs ir kitas Z.Inčirauskienės kūrybos aspektas – tikėjimo, žmogaus ir Dievo santykio temos, taikliai naudojamos Biblijos citatos. Daugelyje darbų kalbama apie egzistencinius dalykus, meilę, literatūrą. Vizuali išraiška paantrina idėjoms, pabrėžia pozityvų autorės kūrybos pobūdį. Darbai simboliškai primena baltas vėliavas, drobules ar popieriaus lapą, o tai, kaip žinoma, yra taikos, tyrumo, skaistumo simboliai.

Praplečia ribas

Atrodytų, kad Z.Inčirauskienės kūryboje vyrauja itin rimtos egzistencinės temos, tačiau tam tikri darbai atskleidžia subtilų autorės humoro jausmą. Pavyzdžiui, darbe „Egzotiškoji Žemaitija” (2002) išvedama linksma paralelė tarp japonų ir žemaičių kalbų – taip šmaikštaujama, jog lietuviams skirtingas dialektas gali tapti susikalbėjimo kliūtimi. Arba darbe „Kulinarinė kaligrafija” (2006) Zita rašo makaronais, sūriu, kumpio gabalėliais, praplėsdama įprastos kaligrafijos ribas.

Z.Inčirauskienės darbai taip pat turi ryškų edukacinį aspektą – daugelis jų yra skirti Lietuvos rašto žmonėms. Kad ir ciklas „Literatūrinis Lietuvos portretas” (2002/2010) arba „Kontrabanda” (2006), dedikuota knygnešiams (žr. nuotr.), ir daugelis kitų. Itin taiklu ir kartu labai simboliška, kad būtent rašto menu (kaligrafija) įprasminama mūsų literatūros istorija.

Parodos atidarymas ir susitikimas su autore – gruodžio 6 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) galerijoje „13L“.